Nors pagrindiniai Europos vadovų tarybos klausimai Geteborge buvo skirti socialinei ir ekonominei aplinkai gerinti, paskutinę minutę į darbotvarkę įtrauktas „Brexit“ klausimas rodo, kad derybos nevyksta sklandžiai, o laiko lieka nedaug. Per šį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Th.May pasinaudojo proga asmeniškai susitikti su įtakingais Europos Sąjungos pareigūnais, įskaitant D.Tuską bei privačiai pasikalbėti su kai kuriais Europos šalių lyderiais, taip pat ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Tačiau nebuvo ženklų, kad bendrija norėtų švelninti savo poziciją.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas susitikęs su Didžiosios Britanijos premjere dar kartą priminė, kad derybose padaryta pažanga yra nepakankama, todėl reikia didesnės Britanijos iniciatyvos sprendžiant derybose užstrigusius klausimus dėl Jungtinės Karalystės finansinių įsipareigojimų, Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių Britanijoje teisių ir Šiaurės Airijos sienos.
„Sutarėme, kad jau nemažai nuveikta, tačiau dar liko darbų. Turime kartu siekti naudingų rezultatų. Vis dėlto jau sakiau, kad siekiu glaudžių, ypatingų ir visą apimančių santykių tarp Jungtinės Karalystės ir likusių 27 šalių“, – sakė Didžiosios Britanijos premjerė Th.May.
„Pažangos dėl piliečių teisių pasiekta, tačiau reikėtų pasistūmėti Airijos ir finansinių įsipareigojimų srityje. Tam, kad išvengtume nesusipratimų dėl mūsų darbo kalendoriaus, aiškiai pažymėjau ministrei pirmininkei Th.May, kad pažanga turi būti pasiekta iki gruodžio pradžios. Jei iki tol nebus reikiamų rezultatų, negalėsiu siūlyti naujų gairių kitam etapui ir tolimesniam gruodį vyksiančiam Europos vadovų tarybos susitikimui“, – kalbėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D.Tuskas.
„Laikas tiksi. Tikiuosi, kad susitarsime iki gruodžio. Bet darbai bet kokiu atveju turi būti padaryti“, – teigė Europos Komisijos prezidentas Claude Juncker.
Nors Didžiosios Britanijos premjerė Švedijoje dar kartą pakartojo, kad vykdys įsipareigojimus, tačiau konkrečių pažadų, atrodo, vis dar nėra. Viena aišku, kad Britanija siekia sumažinti finansinius įsipareigojimus Bendrijai, o jos tai netenkina. Europos Sąjungą paliekanti Britanija siūlo sumokėti 20 mlrd. eurų, tačiau Bendrijos pareigūnai tvirtina, kad jos finansiniai įsipareigojimai yra gerokai didesni: Londonui gali tekti sumokėti net 60-100 mlrd. eurų. Sutarimo nėra ir dėl Šiaurės Airijos sienos.
„Prieš 18 mėnesių Britanijos žmonės nusprendė palikti Europos Sąjungą, ir mes tai gerbiame. Bet Jungtinės Karalystės vyriausybė nuėjo toliau. Ji vienašališkai muitų sąjungą ir bendrą rinką pašalino nuo derybų stalo. Norime susėsti prie stalo ir kol kas dar nekalbėti apie prekybą. Kalbame apie sieną, kuri yra ne tik fizinė, bet ir psichologinė, susieta su Airijos praeitimi. Kai susitarsime dėl šitų dalykų, galėsime pereiti prie kito etapo, žinoma, jei ir kiti klausimai iki tol bus išspręsti“, – teigė Airijos premjeras Leo Varadkaras.
Šią savaitę Berlyne lankęsis Didžiosios Britanijos „Brexit“ ministras kalbėjo, kad Jungtinė Karalystė nori panašaus laisvosios prekybos modelio su Bendrija, koks buvo pernai sutartas su Kanada, tačiau bendradarbiavimas būtų daug artimesnis nei su Kanada ir Norvegija. Anot jo, tai įmanoma, nes Bendrija ir Jungtinė Karalystė jau turi prekybos ryšių, patirtį.
„Negaminsime pigiau nei Kinija ir niekada neturėsime daugiau išteklių nei Brazilija. Štai kodėl Jungtinė Karalystė įsipareigoja ne tik išlaikyti aukštus standartus, bet ir juos stiprinti. Taigi, palikę Europos Sąjungą, mes nekrisime žemyn. Tai reikštų žemesnius standartus mūsų vartotojams ir blogesnes mūsų darbuotojų sąlygas. Po „Brexit“ Britanija turės nepriklausomą prekybos politiką“, – sakė Didžiosios Britanijos „Brexit“ vyriausiasis derybininkas Davidas Davis.
Vis dėl to iki pokalbių apie Britanijos ir Bendrijos prekybinius ryšius dar reikia daug ką nuveikti. Ir šioje vietoje, atrodo, laukiama Jungtinės Karalystės didesnių pastangų. Priešingu atveju, sprendimas pradėti kitą derybų etapą gali būti priimtas tik kitų metų vasarį ar kovą. Tuomet deryboms dėl būsimų prekybinių santykių su Bendrija liktų itin mažai laiko, nes numatyta, kad Britanija iš Europos Sąjungos turi pasitraukti 2019-ųjų kovą.
