B.Johnsonas darė klaidų ir patyrė politinių pralaimėjimų. Jis vis dar kartoja, kad išves Didžiąją Britaniją iš Europos Sąjungos (ES) iki spalio 31 dienos. Su susitarimu ar be jo.
Tačiau jo derybos su ES atrodo daugiau ar mažiau mirusios ir Didžiosios Britanijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriame reikalaujama, kad būtų paprašyta ES pratęsti derybų terminą, jei nebus pasiektas susitarimas.
B.Johnsonas sakė, kad verčiau būtų „negyvas griovyje“ nei prašytų atidėti terminą. Jis parašė parlamentarams, kad prašyti ES pratęsti „Brexit“ terminą yra „tai, ko aš niekada nedarysiu“.
Bet iš tiesų pirmalaikiai rinkimai yra vienintelė galimybė, kuri leistų jam laikytis savo žodžio.
Reitingai B.Johnsonui yra palankūs ir galbūt jis galėtų užsitikrinti didesnę daugumą parlamente. Tuomet jo problemos bent iš dalies išnyktų.
Politologai ir Konstitucijos ekspertai svarsto, kokiais būdais B.Johnsonas galėtų paskelbti pirmalaikius rinkimus, nes tai padaryti nėra paprasta.
Tam, kad tokie rinkimai įvyktų du trečdaliai įstatymų leidėjų turi palaikyti tokią idėją. Šią savaitę parlamente buvo atmestas pirmalaikių rinkimų siūlymas. Opozicinės partijos vieningai pasakė, kad tokio sprendimo nepalaikys.
Galbūt B.Johnsonas galėtų bandyti keisti įstatymus, kad pirmalaikius rinkimus skelbti būtų paprasčiau.
Tačiau jis prarado daugumą parlamente. Vėliau dar labiau pakenkė savo pozicijoms, atleisdamas 21 maištininką, balsavusį prieš Vyriausybę ir palaikiusį įstatymo projektą, kuriuo siekiama užkirsti kelią „Brexit“ be susitarimo.
Svarstoma, kad tokioje situacijoje atsidūręs B.Johnsonas net galėtų sukurti unikalią situaciją – paskelbti nepasitikėjimą savo Vyriausybe. Ir taip iššaukti naujus rinkimus.
„Būtų neįtikėtina, jei Vyriausybė pateiktų nepasitikėjimo savimi pasiūlymą ir skatintų savo partiją balsuoti už tai“, – sakė Rūta Fox, pagrindinės konstitucinių tyrimų organizacijos „Hansard Society“ direktorė.
Tačiau ir tai vargu, ar pavyktų. Be to, kad tai būtų gėdingas žingsnis, manoma, kad šis būdas taip pat gali prieštarauti Konstitucijai.
