Situaciją kaitina ne tik Lenkijos valdžios nenoras, kad Europos Vadovų Tarybai toliau pirmininkautų buvusios vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas.
Prieš ketvirtadienį prasidedantį viršūnių susitikimą netrūksta ir aistrų dėl ES ateities. Europos Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junckeriui paskelbus penkis scenarijus, o Bendrijos narėms Vakaruose išreiškus pritarimą „glaudesnei integracijai“, Rytuose jau bijomasi „kelių greičių“ Europos.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartu su Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderiais pirmadienį Versalyje skelbė, kad ES sustings, „jei kai kurios šalys negalės daryti pažangos sparčiau už kitas“.
Nors A.Merkel pabrėžė, kad tai neturėtų užkirsti kelio lėtesnę integraciją pasirinkusioms valstybėms pasivyti pirmūnes, Lenkijos valdančiųjų konservatorių lyderis Jaroslawas Kaczynskis iškart smogė atgal.
„Versalyje priimtais sprendimais siekiama paspartinti Europos Sąjungos dezintegracijos procesą, kuris prasidėjo nuo „Brexit“, – pareiškė J.Kaczynskis.
„Teisės ir teisingumo“ lyderio ketvirtadienį Briuselyje nebus, bet jo nuomonę neabejotinai išsakys premjerė Beata Szydlo, kuri, žinoma, prieštaraus ir tolesniam D.Tusko darbui EVT pirmininko poste. D.Tuskas ir J.Kaczynskis – nesutaikomi politiniai priešininkai.
Oficialiai demonstruos vienybę
„Brexit“ – kai jis baigsis – atims iš ES rytinių šalių, kurios įtariai žiūri į tariamą Briuselio ar Berlyno diktatą, didžiausią sąjungininkę, priešinantis Bendrijos centralizavimui ir euro zonos dominavimui.
Britų pasitraukimas atveria didelę skylę ES biudžete, kurio lėšos sudaro nemažą viešųjų išlaidų dalį rytuose.
Be to, britų pasitraukimas atveria didelę skylę ES biudžete, kurio lėšos sudaro nemažą viešųjų išlaidų dalį rytuose – būtent dėl šių pinigų Bendrija rinkėjams patraukli.
Dabar Briuselyje baiminamasi, kad Londonas gali pasitelkti būtent finansinį aspektą flirtuodamas su rytinėmis ES narėmis ir taip skaldydamas Bendriją dėl geresnių „Brexit“ sąlygų.
ES šalių lyderiai į Briuselį renkasi ketvirtadienį, tiesa, tik kitą dieną susės aptarti planų dėl kovo 25 dienos susitikimo Italijos sostinėje, kur bus paminėtos 60-osios Romos sutarties metinės. Romoje tikimasi įtvirtinti Bendrijos vienybę po „Brexit“.
Tačiau kelias į Italiją jau pilnas barjerų. ES šalyse skirtingai žvelgiama į Bendrijos ateitį ir į penkis J.C.Junckerio paskelbtus raidos scenarijus. Vakaruose „kelių greičių“ Europai nesipriešinama, o Rytuose pastebima, kad integracija jau dabar nevienoda.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius praėjusią savaitę priėmęs Vokietijos diplomatijos vadovą Sigmarą Gabrielį teigė, kad Vilnius nenori jokių ES sutarties pataisų.
„Romoje pagrindinė žinia turi būti 27 narių vienybė, – „Reuters“ teigė vienas kompromiso paieškose dalyvaujantis ES pareigūnas. – Politiniu „Brexit“ kontekstu neturėtų tapti „kelių greičių“ Europa.“
Aišku, oficialiai nei vakarinės, nei rytinės ES dalys nenori sukti skirtingais keliais ir tikina, kad visiems kartu reikia kovoti prieš Rusijos keliamą grėsmę bei atremti iššūkius, siejamus su abejonėmis dėl JAV paramos Bendrijai.
Todėl tiek po susitikimų Briuselyje, tiek po derybų Romoje ES lyderiai neabejotinai kalbės apie vienybę, o nuomonių skirtumus švelnins.
Abejoja patikinimais
Vis dėlto takoskyra pastaruosius dvejus metus tik platėjo. Vakaruose niurzgama dėl rytiečių nenoro priimti daugiau pabėgėlių, be to, Briuselyje kritiškai vertinama Lenkijos valdžia, kuri vadinama nedemokratiška.
Rytuose pykstama ir dėl, „Reuters“ teigimu, „veidmainiško protekcionizmo“ ES bendroje rinkoje – esą Vakarų šalių vyriausybės siekia įvesti atskiras minimalias algas darbuotojams iš rytinio Bendrijos sparno.
Praėjusią savaitę Lenkija ir jos sąjungininkai pareikalavo, kad Briuselis įvertintų „dvigubus standartus“, kuriuos neva taiko vakarietiškos kompanijos, į rytines rinkas siunčiančios prastesnės kokybės produktus.
Apie fragmentaciją kalba ne tik Varšuva ir Budapeštas – susirūpinimas jaučiamas ir Baltijos šalyse, ir prie Juodosios jūros.
Rytų šalių diplomatai nenori, kad Europoje išryškėtų naujas plyšys palei senosios „geležinės uždangos“ liniją.
Rytų šalių diplomatai nenori, kad Europoje išryškėtų naujas plyšys palei senosios „geležinės uždangos“ liniją. Baiminamasi, kad toks plyšys kažin ar kada užsivertų – ypač jei turtingosios narės imtų gerintis rinkėjams ir baidytis didesnių įnašų į ES biudžetą.
Kol kas rytiečiai vienas po kito kalba apie tai, kad Bendrijoje ir dabar galima rinktis glaudesnį ar laisvesnį bendradarbiavimą – juk euro zonai ir Šengeno erdvei priklauso ne visos narės.
Bet vienas įtakingas rytinės ES narės diplomatas pripažino įtariai žvelgiantis į A.Merkel ir kitų patikinimus, kad prie bet kokių naujų integracijos iniciatyvų galės prisijungti visos to panorėsiančios bloko šalys.
„Vienintelis naujas dalykas, apie kurį jie kalba, yra tai, kad viskas keičiasi. Jie sako: „Ne, jūs daugiau nepageidaujami“, – teigė diplomatas.
