Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

„Brexit“: kas pasikeitė nuo lemtingo sprendimo?

2016 m. birželio 23 d. įvykusiame referendume Jungtinė Karalystė pareiškė norinti trauktis iš Europos Sąjungos, tačiau iki šiol nėra visiškai aišku, ką „Brexit“ britams iš tikrųjų reikš. Portalas BBC glaustai apžvelgia svarbias pastarųjų mėnesių Britanijos gyvenimo realijas.
Demonstracija Londone
Londone / „Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr.

Ekonomika

Prieš referendumą daugelis ekonomistų prognozavo, kad, jei britai nuspręstų trauktis iš ES, Jungtinės Karalystės ekonomikai ir vartotojų pasitikėjimui būtų suduotas staigus ir skausmingas smūgis. Tačiau skaičiai rodo, kad kol kas šios prognozės nepasitvirtino.

Kad ir kaip dėl ateities nerimautų verslas, vartotojiškieji britai tebėra ramūs ir toliau išlaidauja. Britanijos paslaugų sektoriaus rodikliai rugpjūtį netgi šoktelėjo viršun. Šis sektorius – nuo finansinių paslaugų teikėjų iki kavinių ir parduotuvių – aprėpia apie 80 proc. Jungtinės Karalystės ekonomikos.

Rugpjūtį taip pat išaugo ir Britanijos vartotojų pasitikėjimas, nors, palyginti su prieš referendumą buvusiais rodikliais, jis vis dar kiek žemesnis. Nenumaldomas vartotojų noras išlaidauti atsispindi ir JK mažmeninės prekybos rodikliuose. Pastaruosius trejus metus pardavimai nuolat augo, o šių metų liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, jie buvo 5,9 proc. didesni. Žinoma, tam turėjo įtakos ir geras oras bei šioks toks svaro nuvertėjimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kiaulė taupyklė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kiaulė taupyklė

Be abejo, būta ir infliacijos – vartotojų kainų indeksas liepos mėn. pakilo 0,6 proc., tačiau pagrindinė to priežastis – padidėjusios degalų kainos. Kaip teigia JK nacionalinis statistikos biuras, referendumo rezultatai akivaizdžios įtakos tam neturėjo.

Remiantis britų finansinių paslaugų bendrovės „Markit“ neseniai atlikto tyrimo duomenimis, rugpjūčio mėn. JK gamybos sektorius patyrė stiprų pakylėjimą. Idant dar geriau pailiustruotų šalies gamybos augimo mastą, BBC nurodo, kad balandžio–birželio mėn. britų pramonės produkcijos rodikliai augo sparčiausiai per pastaruosius 17 metų.

Nors buvo prognozuojama, kad britų apsisprendimas palikti ES sukels visuotinį šoką, ekonomika tebeauga ir euro zonos šalyse. „Markit“ duomenimis, rugpjūčio mėn. euro zonos ekonominės veiklos rodikliai buvo aukščiausi per septynis mėnesius.

Valiuta

Kitą dieną po referendumo, liepos 24-ąją, svaro vertė dramatiškai krito. Kadangi JK ekonominės perspektyvos neaiškios, o dėl santykių su ES taip pat dar turi būti susitarta, nuo to laiko svaro padėtis prasta – rugpjūčio 15-ąją ji buvo prasčiausia per trejus metus.

Vienas svaras dabar kainuoja 1,19 euro. Prieš metus svaro vertė buvo 1,35 euro. Skirtumas – 12 proc.

Vienas iš labiausiai matomų svaro kurso nuosmukio padarinių – šiemet britams pabrango atostogos užsienyje. Be to, padidėjo gamintojų patiriamos importo sąnaudos.

Vis dėlto, atpigus svarui, suaktyvėjo pačios Britanijos turizmo sektorius: užsienio turistams ir atostogautojams Britanija tapo pigesnė. Pasak turizmo sektoriaus atstovų, per laikotarpį po referendumo lėktuvų bilietų į Jungtinę Karalystę užsakyta 7,1 proc. daugiau.

Nusikaltimai dėl neapykantos

Birželio 23-iąją britams ištarus „Brexit“, pranešimų apie nusikaltimus dėl neapykantos gauta gerokai daugiau. Britų policijos duomenimis, per keturias dienos po referendumo tokių nusikaltimų padaryta 57 proc. daugiau. Birželio 16–30 dienomis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, visoje Jungtinėje Karalystėje neapykantos nusikaltimų ir incidentų užregistruota 37 proc. daugiau – 3 219.

itu ataskaitiniu laikotarpiu, liepos 1–14 dienomis, jau užfiksuoti 3 235 tokio pobūdžio teisės pažeidimai. Tai 29 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Liepos 15–28 d. nusikalsta 3 236 kartus, ir tai atrodytų daugmaž tiek pat kiek ir per ankstesnes dvi savaites, tačiau tai net 40 proc. daugiau negu per tą patį 2015 m. laikotarpį.

Sunku pasakyti, ar šie rodikliai atspindi padidėjusį nusikaltimų, apie kuriuos pranešta, skaičių, ar faktiškai įvykdytų nusikaltimų skaičių. Tačiau, kaip rašo BBC, jokia paslaptis, kad apie nusikaltimus dėl neapykantos dažniausiai nepranešama.

Migracija

Visi atvykstančiųjų į Jungtinę Karalystę skaičiai atspindi padėtį tik iki referendumo.

Šiemet iki kovo mėnesio grynoji migracija, t. y. per ne trumpesnį kaip metų laikotarpį į JK atvykusių ir iš jos išvykusių asmenų skaičiaus skirtumas, siekė kone rekordines aukštumas – 327 tūkst. Tačiau tai yra mažiau negu ankstesniais metais.

Remiantis statistiniais duomenims, į Britaniją iš Lenkijos ir dar septynių Rytų Europos šalių atvykstančių gyventi asmenų skaičius palaipsniui mažėja. Tačiau gerokai daugiau, tiksliau – rekordiškai daug, imigrantų į JK atvyko iš Bulgarijos ir Rumunijos: remiantis grynosios migracijos rodikliais, apie 60 tūkst.

Prekyba

Britų Nacionalinio statistikos biuro teigimu, po referendumo smukus svaro vertei, padidėjo gamintojų patiriamos importo sąnaudos. Šiais metais iki liepos mėn. gamybos ištekliai pabrango 4,3 proc., nors iki birželio mėn. fiksuotas jų kainos sumažėjimas puse procento. Labiausiai padidėjo maisto gamybai reikalingų produktų ir metalų importo sąnaudos.

Kaip pažymi BBC, Britanija jau seniai patiria prekybos deficitą, t. y. importuoja daugiau, negu eksportuoja. Nors britai užsienyje parduoda daugiau paslaugų negu jų importuoja, to nepakanka, kad būtų padengtas prekybos prekėmis deficitas.

Susilpnėjęs svaras gali padėti eksportuotojams šiek tiek sumažinti šį deficitą, mat jų produkcija dabar tapo pigesnė, tačiau tai taip pat gali padidinti infliacinį spaudimą Jungtinėje Karalystėje, kadangi didės importuojamų prekių ir žaliavų sąnaudos.

Užimtumas

Artėjant referendumui, per balandžio–birželio mėn., nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje sumažėjo iki 4,9 proc. Duomenų, kaip nedarbo lygis pakito po referendumo, kol kas nėra, todėl jokių išvadų apie referendumo įtaką šioje srityje kol kas daryti negalima.

„Markit“ duomenimis, kitų šalių darbo rinkose liepos mėnesį užfiksuotas žymus sulėtėjimas. Tiek mažai nuolatinio darbo pasiūlymų buvo tik per 2009 m. recesiją.

Žvelgiant į atskirų įmonių padėtį, paveikslas susidaro gana įvairus.

Didžiausia pasaulyje saugos sprendimų įmonė „G4S“ įspėjo, kad JK darbo jėgos išteklių gali sumažėti, o ekonomikos augimas – sulėlėti. Vienas iš stambiausių Britanijos bankų, „Lloyds“, jau apkarpė darbo vietų skaičių ir dar žada atleisti 3 tūkst. darbuotojų, nors, pasak banko atstovų, toks sprendimas priimtas dar prieš referendumą.

Kita vertus, Japonijos „Softbank“ ketina įsigyti britų bendrovę „ARM Holdings“, todėl planuoja per penkerius metus darbuotojų skaičių padvigubinti, farmacijos įmonė „GlaxoSmithKline“ ketina Britanijoje investuoti šimtus milijonų eurų, o „McDonald‘s“ planuose – 5 tūkst. naujų darbo vietų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos