Už oficialios šalies pasitraukimo iš ES datos nukėlimą balsavo 412 Bendruomenių Rūmų narių, prieš pasisakė 202.
Dabar žodis perleidžiamas Theresos May vyriausybei, kuri pranešė, kad į Bendriją kreipsis dėl „Brexit“ proceso pratęsimo iki birželio 30 dienos.
Bendruomenių Rūmuose buvo balsuojama ir dėl kelių deputatų pasiūlymų, tarp kurių buvo nepriklausomos parlamentarės Sarah Wollaston pasiūlymas dėl antrojo „Brexit“ referendumo.
Pasiūlymas skambėjo taip: Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES turėtų būti atidėtas, kad būtų galima pasiruošti ir surengti visuomenės balsavimą, kuriame vienas pasirinkimų galėtų būti tolesnė narystė Bendrijoje.
Naujas „reikšmingas“ balsavimas dėl „Brexit“ sutarties greičiausiai laukia artėjantį antradienį.
Tačiau opoziciniai leiboristai dar prieš pagrindinius vakaro balsavimus leido suprasti, kad klausimo dėl antrojo referendumo nagrinėjimui Bendruomenių Rūmai dar nepasiruošę.
Be to, kritikai, net remiantys naują referendumą, pareiškė, esą ketvirtadienio balsavimas skiriamas „Brexit“ proceso pratęsimui, tad blaškytis nereikėtų.
Nenuostabu, kad S.Wollaston pasiūlymui nebuvo pritarta, nors pažymėtina, jog deputatai dėl antrojo referendumo balsavo pirmą kartą. Prieš pasiūlymą balsavo net 334 parlamentarai, o už jį – vos 85 deputatai.
Ministrų kabinetas, numatęs, kaip balsuos parlamentarai, anksčiau antradienį leido suprasti, kad naujas „reikšmingas“ balsavimas dėl „Brexit“ sutarties laukia artėjantį antradienį.
Tai būtų jau trečioji tokia procedūra, o pirmosios dvi baigėsi triuškinančiais vyriausybės pralaimėjimais. Tiesa, Šiaurės Airijos unionistai, iki šiol priešinęsi Th.May suderėtai sutarčiai, jau pareiškė esantys pasiruošę tartis, tad gali būti, kad trečiasis kartas nemeluos.
Vis dėlto skyrybų atidėjimas nelygu skyrybų atidėjimui – įmanomas tiek trumpas, techninis papildomas laikotarpis iki birželio pabaigos, tiek ilgesnis terminas.
Th.May vadovaujama Jungtinės Karalystės vyriausybė dar tik kreipsis į Bendriją su oficialiu prašymu pratęsti ES sutarties 50-ojo straipsnio galiojimą, bet Londonas priverstas skubėti. Be to, daug kas priklauso nebe vien nuo britų.
Tiesa, akivaizdu ir tai, kad nei Briuselis, nei Londonas nenori, kad Jungtinė Karalystė dalyvautų gegužę vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. 15min gilinasi į situaciją.
Kaip būtų nukeltas „Brexit“?
Visų pirma, „Brexit“ proceso pratęsimas – ES šalių lyderių atsakomybė. Tai numatoma Bendrijos sutartyje.
27 ES šalių narių vadovai dėl „Brexit“ pratęsimo turėtų nuspręsti – vienbalsiai – per viršūnių susitikimą kitą ketvirtadienį, kovo 21-ąją.
Vis dėlto pirmiausia reikia sulaukti Jungtinės Karalystės prašymo – ES negali svarstyti klausimo, kol vyriausybė Londone nepateikia formalios užklausos pratęsti ES sutarties 50-ojo straipsnio galiojimą.
Ar ES pritars?
Greičiausiai. Nors bet kuri ES narė turi teisę blokuoti „Brexit“ proceso pratęsimą, daugelis diplomatų mano, kad Bendrija priims tokį prašymą.
Aišku, garantijų nėra, bet ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad ES lyderiai gali pritarti „Brexit“ atidėjimui – tiesa, „ilgesniam laikui“.
Tokie D.Tusko žodžiai visgi vertinami labiau kaip spaudimas Th.May pakeisti kai kuriuos derybinius principus, nes EVT pirmininkas pridūrė, kad ilgas pratęsimas būtų įmanomas, jei Londonas persvarstys „Brexit“ strategiją.
„Brexit“ pratęsimo blokavimas daug kur būtų įvertintas kaip siekis priversti Jungtinę Karalystę pasitraukti iš ES be susitarimo – Bendrija tikrai nenori įeiti į istoriją su bent kruopelyte kaltės dėl „Brexit“.
Kita vertus, svarbu tai, kad ES šalių lyderiai dar niekada nėra kartu apie diskutavę, o jų pozicijos gali būti kietesnės nei eurokratų Briuselyje.
Pavyzdžiui, gruodį ES narių vadovai nusprendė, kad būtų beprasmiška suteikti britams daugiau teisinių garantijų dėl backstop.
Taip vadinama apsidraudžiamoji priemonė dėl bendros ES ir Jungtinės Karalystės muitų teritorijos, kad būtų išvengta fizinės sienos, muitų ir prekių patikrinimų Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje.
ES narių vadovai tada nutarė, kad dar vienas teisinis dokumentas greičiausiai nepakeis britų parlamentarų, kuriems nepatinka Th.May suderėta sutartis, nuomonės. Dabar jau aišku, kad su tokiu vertinimu buvo pataikyta.
Vis dėlto „Brexit“ pratęsimo blokavimas daug kur būtų įvertintas kaip siekis priversti Jungtinę Karalystę pasitraukti iš ES be susitarimo – Bendrija tikrai nenori įeiti į istoriją su bent kruopelyte kaltės dėl „Brexit“.
Britų prašymo turinys irgi svarbus: D.Tuskas pareiškė, kad Londonas turi „aiškiai pagrįsti“, kodėl reikalingas „Brexit“ pratęsimas.
Iš esmės tą patį ketvirtadienį pakartojo Europos Parlamento „Brexit“ reikalų komiteto pirmininkas Guy Verhofstadtas – esą jis 50-ojo straipsnio nepratęstų nė parai, jei britų Bendruomenių Rūmuose neatsiras dauguma už kokį nors konkretų sprendinį.
Tiesa, kas tiksliai yra „patikimas pateisinimas“ („credible justification“) sprendimui nukelti „Brexit“ datą, neaišku. Kai kurių šaltinių teigimu, Briuselyje turimas laikotarpis, reikalingas visuotinių rinkimų ar referendumo surengimui.
Apie kokį laikotarpį kalbama?
Susitarti dėl trumpo, techninio „Brexit“ pratęsimo 2-3 mėnesiais būtų buvę lengva, jei britų parlamentarai antradienį būtų balsavę už „Brexit“ susitarimą. Bet, žinia, taip neatsitiko – nors naujas balsavimas, kaip skelbiama, laukia artėjantį antradienį.
Dabar ES susidūrė su dilema. Trumpas „Brexit“ pratęsimas didina riziką, kad Jungtinė Karalystė iš ES chaotiškai pasitrauks kaip tik EP rinkimų laikotarpiu.
Tačiau ilgesnis terminas reikštų, kad ES gali mėnesiams ar net metams įklimpti „Brexit“ pelkėje. O juk Bendrijos dėmesio jau reikalauja ir neabejotinai reikalaus aibė kitų galvosopių ekonomikoje bei užsienio politikoje.
Vieningo požiūrio dėl laikotarpio trukmės Bendrijoje, regis, nėra, nors kalbama ir apie 3 mėnesius (toks, regis, bus ir oficialus Londono pasiūlymas), ir apie 21 mėnesį.
Ką mano ES šalys?
Vokietija nenori stumti Jungtinės Karalystės pro duris ir mano, kad ES sutarties 50-ojo straipsnio pratęsimas leistų atvėsinti labai jau įkaitusias diskusijas dėl „Brexit“.
Nors Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai kalba kietai, tarkime, kad ES tikrai nekeis „Brexit“ susitarimo, Paryžius irgi svarsto įvairius variantus.
Kita vertus, kantrybė greičiausiai senka Nyderlanduose, o europinėse institucijoje auga nerimas, kad „Brexit“ dar kelis mėnesius užterš ES darbotvarkę.
O kaip su EP rinkimais?
„Brexit“ šalininkai britų parlamente purkštauja, bet tokie jau ES įstatymai: nukėlus Jungtinės Karalystės išstojimo datą, ši šalis turėtų toliau dalyvauti europiniuose rinkimuose, mokėti įmokas į ES biudžetą, vykdyti ES Teisingumo Teismo nuosprendžius.
Tai reiškia, kad pavyzdžiui, garsusis euroskeptikas Nigelas Farage'as galėtų ir vėl dalyvauti EP rinkimuose – kaip ir dar 72 britų europarlamentarai, tiesa, sulaukiantys kur kas mažiau dėmesio.
Kas toliau?
Diplomatiniai manevrai dabar dar suintensyvės. D.Tuskas artimiausiomis dienomis susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Nyderlandų premjeru Marku Rutte, E.Macronu ir Airijos vyriausybės vadovu Leo Varadkaru.
Žinoma, tai tik paruošiamieji darbai – galutinį sprendimą kitą ketvirtadienį priims visų 27 ES šalių narių lyderiai. Iki šiuo metu numatytos „Brexit“ datos – kovo 29-osios – bus likusios vos aštuonios dienos.
