Profesorius kartu su Rytų Europos studijų centro (RESC) analitiku Laurynu Kasčiūnu, VU TSPMI direktoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Lietuvos Prezidentės vyriausiuoju patarėju užsienio politikos klausimais Nerijumi Aleksiejūnu vykusioje RESC metinėje konferencijoje užsiminė apie galimas priežastis, kurios lėmė Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Bendrijos.
Anot A.Jokubaičio, Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) rodo pastarosios silpnumą.
„Tipiškas Europos sąjungos mąstymas: pastebimos mažos veterinarijos, pieno pakuočių ar silkių žvejybos problemos, bet nematomos tokios didelės artėjančios nelaimės kaip „breksitas“, – teigia mokslininkas.
Federalistai turi prisiimti atsakomybę už nuolatines šnekas apie Europos sąjungos ateitį [...], nes tai atskyrė britus nuo Europos idėjos
Politologo L.Kasčiūno nuomone, silpnoji ES vieta – iškelta federalizmo idėja bei integracijos kelias, kuris britams netiko.
„Federalistai turi prisiimti atsakomybę už nuolatines šnekas apie ES ateitį [...], nes tai atskyrė britus nuo Europos idėjos“, – teigia konservatorių kandidatas į Seimą.
Jam nepritaria R.Vilpišauskas. Profesoriaus teigimu, ES siūlytas federalizacijos projektas Didžiosios Britanijos nepalietė, kadangi pastarosios vyriausybė išsiderėjo daugybę narystės išimčių.
„Euro nebuvo, „Šengene“ jie nėra, o dar iš ES biudžeto grąžinama sumokėta milijoninė dalis, jų situacija visiškai išskirtinė“, – teigia R.Vilpišauskas.
Prieš referendumą vykusias ES ir JK derybas VU TSPMI dėstytojas vadina politiniu cirku ir vidaus politikos žaidimu: „Premjeras D.Cameronas persiderėjo narystės sąlygas ir neva parsivežė pergalę iš Briuselio – tarsi išsiderėjo, kad glaudesnės sąjungos tikslas britams negalioja“.
A.Jokubaičio nuomone, Didžiajai Britanijai galiojusios išimtys niekaip nepaveikė ES problemų – biurokratizmo ir elito negebėjimo atstovauti ES gyventojų interesus – jos ir ardo Bendriją.
„Viskas verčiama ant JK. Man atrodo, kad tai visiškai neteisingas kelias. Tai yra kelias, kuris ir toliau ES varo žlugimo link“, – konstatuoja A.Jokubaitis.
Tuo metu prezidentės patarėjas N.Aleksiejūnas apskritai abejoja piliečių kompetencija valstybinės svarbos reikalus spręsti referendumu.
„Ar tikrai referendumuose žmonės balsuoja atliepdami į klausimą, kuris yra užduodamas?
Ar tikrai referendumuose žmonės balsuoja atliepdami į klausimą, kuris yra užduodamas?
Dažnai užduodamas klausimas, bet žmonės balsuoja pagal tai, kaip jie jaučiasi, ar kaip vykdoma nacionalinės valstybės politika“, – mintimis dalijasi N.Aleksiejūnas.
Tam kategoriškai prieštarauja A.Jokubaitis: „Aš suprantu, kad tai nelabai tinka šiuolaikinėms visuomenėms, bet nori tu to ar nenori, jeigu tauta yra suverenas, nėra kito būdo jos paklausti.“
Profesorius teigia suprantantis, kad visuomenė, bėgant laikui, keičia savo nuomonę, tačiau nepaisant to, ja pasitikėti ir ją laikyti brandžia privaloma.
„Liaudis demokratinėje visuomenėje yra neišvengiama, ji yra suverenas. Negi liaudis gali gerai nuspręsti? Gali“, – neabejoja politologas
.
