Jei Th.May balsavimą, kurio data kol kas nėra aiški, pralaimės nedideliu balsų skirtumu, ji greičiausiai ir toliau išliks šiame politiniame žaidime. Tokiu atveju premjerė galėtų paprašyti Europos Sąjungos lyderių susitarimo sąlygas pakeisti.
Tiesa, mažai tikėtina, kad Briuselis leis smarkiai pakoreguoti dokumentą.
Europos Komisija anksčiau įspėjo, kad ES jau pasiūlė Londonui „geriausią ir vienintelę įmanomą“ sutartį dėl „Brexit“ sąlygų ir nesiruošia jos persvarstyti.
„Mūsų pozicija nepakito ir, kaip suprantame, Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą 2019-ųjų kovo 29-ąją“, – žurnalistams pareiškė EK atstovė Mina Andreeva.
Vis dėlto, jei Th.May pavyktų iškovoti sutarties pokyčių, dėl susitarimo vėl būtų galima balsuoti parlamente. Galbūt premjerei pagaliau pasisektų.
Po pralaimėjimo – ryžtingi veiksmai
Jei Th.May pralaimės balsavimą dideliu – 100 ar daugiau balsų –skirtumu, siekdama išlikti valdžioje ji gali imtis ryžtingų veiksmų.
„The New York Times“ rašo, kad Th.May galėtų siekti antro referendumo dėl „Brexit“. Tokiu atveju rinkėjų būtų prašoma rinktis tarp dabartinio „Brexit“ susitarimo ir pasilikimo Bendrijoje.
Kol kas JK premjerė atmetė antro referendumo galimybę. Vis dėlto, jei ji neturi plano B, tai nėra neįmanomas scenarijus. Tiesa, naujam referendumui reikėtų parlamento pritarimo.
Skaudaus pralaimėjimo atveju Th.May galėtų sušaukti rinkimus ir pabandyti padidinti daugumą parlamente – tokiu atveju būtų pritarta dabartiniam susitarimui dėl „Brexit“.
Tiesa, Th.May išankstinių rinkimų techniką pasitelkė praeitais metais, balsavimas torius tik susilpnimo. Tikėtina, kad taip įvyktų ir šį kartą.
Prarasta politinė parama
Pasak „The New York Times“, jei balsavime dėl „Brexit“ susitarimo Th.May pralaimėtų, parlamentas galėtų pademonstruoti raumenis ir perimti proceso kontrolę.
Pavyzdžiui, opozicinės partijos galėtų sušaukti rinkimus. Opozicijai priklausantys leiboristai greičiausiai bandys inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo Th.May ir nuversti vyriausybę, tačiau toks planas, panašu, neišdegs.
Jei visos kitos priemonės nebus veiksmingos, opozicija galėtų sušaukti antrą referendumą – „tautos balsavimą“. Vis dėlto, tam greičiausiai priešintųsi didelė šio parlamento dalis.
Opozicija taip pat galėtų bandyti nukelti „Brexit“. Remiantis 50-uoju Europos Sąjungos sutarties straipsniu, dviejų metų trukmės derybų periodo sustabdymui reikėtų visų 27 ES narių pritarimo.
Jos greičiausiai pritartų tuo atveju, jei JK rengtų naujus rinkimus ar referendumą, arba turėtų naują aiškų planą. Tačiau jei atidėjimas būtų reikalingas tik tam, kad Londonas galėtų išsiderėti daugiau nuolaidų, bloko narių pritarimo tikėtis nereikėtų.
Tačiau jei atidėjimas būtų reikalingas tik tam, kad Londonas galėtų išsiderėti daugiau nuolaidų, bloko narių pritarimo tikėtis nereikėtų.
Įstatymų leidėjai taip pat galėtų siekti „minkštesnio“ „Brexit“, t.y. artimesnių santykių su ES, pavyzdžiui, įgyjant panašų statusą kaip Norvegija.
Toks „Brexit“ variantas greičiausiai sulauktų daug paramos iš įvairių partijų, tačiau iškiltų praktinių problemų, todėl tiek Th.May, tiek Leiboristų partija jį atmetė.
Vadinasi, norint pasiekti „minkštąjį“ „Brexit“, pirmiausia prireiktų pokyčių premjero poste.
O jei nebus susitarta?
Kol kas parlamentui nesiseka susitarti dėl jokių „Brexit“ sąlygų. Jei situacija nesikeis, krizė gali dar labiau pagilėti.
Tokiu atveju įmanoma, kad Jungtinė Karalystė iš Bendrijos pasitrauks be jokios sutarties. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kokį chaosą toks pasitraukimas sukeltų, „jokios sutarties“ variantas laikomas kraštutiniu.
Parlamento dauguma priešinasi tokiam scenarijui, tačiau nėra tiksliai žinoma, kokius parlamento mechanizmus įstatymų leidėjai galėtų panaudoti, kad jį sustabdytų.
Parlamento dauguma priešinasi tokiam scenarijui, tačiau nėra tiksliai žinoma, kokius parlamento mechanizmus įstatymų leidėjai galėtų panaudoti, kad jį sustabdytų.
Pasak „The New York Times“, toks variantas nėra tikėtinas, tačiau nėra ir neįmanomas.
Atidėtas balsavimas
Pirmadienį į parlamentą besikreipusi Th.May pareiškė atidedanti balsavimą dėl „Brexit“ sutarties, kuris buvo numatytas antradienį.
„Susitarimas būtų atmestas dideliu skirtumu... todėl atidėsime rytojui planuotą balsavimą ir netęsime, kad šį kartą nesuskaldytume (Bendruomenių) Rūmų“, – parlamentui sakė Th.May.
Vyriausybės vadovė pridūrė, kad savaitgalį, prieš ketvirtadienį numatytą Bendrijos susitikimą, ji kalbėjosi su „virtine ES lyderių“.
Th.May taip pat pareiškė, kad sieks Europos Sąjungos lyderių „garantijų“ dėl „Brexit“ susitarimo.
„Aš vyksiu susitikti su savo kolegomis kitose šalyse narėse... Aš aptarsiu akivaizdų susirūpinimą, kurį išreiškė šie Rūmai“, – pareiškė premjerė Bendruomenių Rūmuose ir pridūrė, kad ji sieks „užsitikrinti papildomų garantijų“.
