Prabėgus beveik pusmečiui nuo to, kai D.Cameronas pasitraukė iš ministro pirmininko posto, pralaimėjęs referendumą dėl „Brexit“, jis jau dalyvavo neoficialiuose susitikimuose Briuselyje.
Kol kas pats 50-metis D.Cameronas šių pokalbių nekomentuoja, tačiau jam artimo rato žmonės jau prabilo – buvusio britų lyderio tikslu gali tapti vadovavimas NATO.
Šiuo metu NATO generaliniu sekretoriumi yra norvegas Jensas Stoltenbergas. Jis šį postą užims dar mažiausiai metus, tad D.Cameronas neskuba viešinti savo tikslų.
Pranešama, kad jo kandidatūrą itin remia dabartinis užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas ir gynybos sekretorius Michaelas Fallonas.
Formalus rinkimų procesas neprasidės iki šių metų galo, tačiau D.Camerono rėmėjai jau rengia pozicijas. Už generalinį sekretorių balsuos visos 28 Aljanso valstybės narės.
Nutylėtu sutarimu šis aukščiausio rango civilinis postas Aljanse patikimas ne amerikiečių atstovui.
Greitas iškilimas ir skaudus smūgis referendume
Biržos maklerio sūnus D.Cameronas mokėsi elitiniame Itono koledže ir studijavo Oksfordo universitete, kur buvo priimtas į neoficialų ekskliuzyvinį studentų klubą „Bullingdon Club“, kuriam priklauso turtingi, išgerti ir pasiautėti mėgstantys elito atstovai.
Jis dirbo konservatorių patarėju, paskui – viešųjų ryšių srityje, o 2001-aisiais buvo išrinktas į parlamentą.
D.Cameronas greit kilo konservatorių partijos, kuri tuomet smarkiai kovojo su Tony Blairo leiboristų vyriausybe, hierarchijos laiptais ir 2005-aisiais, būdamas 39 metų amžiaus, buvo išrinktas lyderiu.
D.Cameronas greit kilo konservatorių partijos, kuri tuomet smarkiai kovojo su Tony Blairo leiboristų vyriausybe, hierarchijos laiptais ir 2005-aisiais, būdamas 39 metų amžiaus, buvo išrinktas lyderiu.
Jis bandė pagerinti situaciją partijos viduje vengdamas diskusijų apie ES, kurios konservatorius skaldė nuo pat Margaret Thatcher valdymo devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
2010 metų visuotiniuose rinkimuose D.Cameronas tapo jauniausiu per 200 metų ministru pirmininku, bet centro dešinės konservatoriai nelaimėjo pakankamai vietų, kad galėtų valdyti vieni, ir turėjo formuoti koaliciją su centro liberalais demokratais.
Po penkerių koalicijos valdymo metų konservatoriai netikėtai laimėjo aiškią daugumą 2015 metų gegužės visuotiniuose rinkimuose ir galėjo pradėti valdyti vieni.
Ta pergalė reiškė, kad referendumas dėl ES, kurį D.Cameronas pirmą kartą pažadėjo 2013 metais, siekdamas nuraminti savo partiją, tapo realybe, nors daug kas Vestminsteryje kalbėjo, kad jis pats niekada netikėjo, jog jis įvyks.
D.Cameronas likusią 2015 metų dalį dėjo dideles lobistines pastangas kitose Europos šalyse, siekdamas susitarimo, kuris pagerintų Britanijos santykius su ES.
Bet jo pastangos liko neįvertintos. Referendume britai pasirinko narystės nutraukimą, o fiasko patyręs ministras pirmininkas pasitraukė, užleisdamas savo postą kitai konservatorei Theresai May.
