Praėjus vos kelioms dienoms po 60-ųjų ES įkūrimo metinių, Britanija yra pasirengusi tapti pirmąja valstybe, siekiančia iš jos pasitraukti ir taip sukrėsti Bendriją, sukurtą iš Antrojo pasaulinio karo pelenų.
Praėjus devyniems mėnesiams po netikėtai pasibaigusio britų referendumo dėl išstojimo iš ES, šalies premjerė Theresa May aktyvuos Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį – tai reiškia, kad Britanija galutinai paliks Bendriją 2019-aisiais.
„Nebeturime daugiau remtis balsais, atiduotais per referendumą – (reikia) ryžtingai paversti tą rezultatą sėkmingu“, – sakoma Th.May kalbos, kurią ji pasakys parlamentarams vėliau trečiadienį, juodraštyje, paskelbtame jos atstovų.
„50-ojo straipsnio aktyvavimas yra akimirka šaliai susivienyti“, – sakoma premjerės kalbos projekte. Tuo tarpu vakar Škotijos parlamentas balsavimu pritarė naujam referendumui dėl nepriklausomybės nuo Britanijos, taip stengdamasis išlaikyti ryšius su ES.
Th.May jau pasirašė „Brexit“ laišką, kuris trečiadienį bus pristatytas ES prezidentui Donaldui Tuskui.
Abu lyderiai antradienį prieš reikšmingąjį įvykį kalbėjosi telefonu.
Vėliau Briuselio ir Londono laukia sudėtingos derybos dėl didžiulių finansinių įsipareigojimų, imigracijos ir ateities prekybos santykių.
Išstojimo iš Bendrijos procesas jau suskaldė britus: praėjusį birželį išstojimo idėją palaikė 52 proc. rinkėjų, tačiau 48 proc. jų norėjo likti ES. Be to, dauguma Škotijos piliečių taip pat nenorėjo išstoti iš Bendrijos, taigi jie vėl ėmė grasinti atsiskyrimu nuo Jungtinės Karalystės.
Antradienį pusiau autonominis Škotijos parlamentas palaikė nacionalistinės vyriausybės siūlymą dar iki „Brexit“ surengti naują referendumą dėl nepriklausomybės.
Škotija yra ypač sunerimusi dėl išstojimo iš bendrosios Europos rinkos. Th.May savo ruožtu tvirtina, kad tokią kainą privaloma sumokėti, norint atsikratyti masinės migracijos – pagrindinio dalyko, dėl kurio būgštauja rinkėjai.
Premjerė atmetė škotų prašymą dėl referendumo, ir pažadėjo kovoti dėl naujų santykių su Briuseliu, kurie padės Britanijai tapti stipresne ir daug vieningesne nei kada nors anksčiau.
ES taip pat yra pasiryžusi išlaikyti vienybę, ir sakė, kad joks „Brexit“ susitarimas negali paskatinti kitų narių pasekti britų pavyzdžiu.
„Užspeitėme save į kampą“
Britanijos visuomenė „Brexit“ klausimu dabar yra panašiai susiskaldžiusi, kaip ir per referendumą.
Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį dalyvavo eitynėse Londone, per kurias reikalavo, kad Britanija liktų Bendrijoje, kurios nare tapo prieš 44 metus, o politikai „nutrauktų šią beprotybę“.
Tačiau kita dalis visuomenės yra pakilios nuotaikos, nes laukė šios akimirkos daugelį metų. Tarp tokių žmonių yra ir 66 metų pensininkė Christine Garrett, sutikta gatvės turguje Betnal Grino kvartale Rytų Londone.
„Manau, kaip šalis galėtume stovėti ant savo kojų. Ką jie dėl mūsų daro? Nieko“, – sakė ji.
Manau, kaip šalis galėtume stovėti ant savo kojų. Ką jie dėl mūsų daro? Nieko, – sakė ji.
Netoliese vaikišką vežimėlį stūmusi 38 metų Julia Rogers nepritarė tokiai nuomonei.
„Tai bus katastrofa“, – sakė ji.
Labiausiai dėl „Brexit“ pasekmių nerimauja Londono Sičio – didžiausio Europos finansų centro – darbuotojai.
„Manau, padėtis apgailėtina“, – sakė 41 metų Danielis Smithas ir pridūrė: „Tam tikra prasme užspeitėme save į kampą, iš kurio negalime ištrūkti“.
Mūšiai dėl pinigų
ES savo pirmąją reakciją Britanijai turėtų pateikti penktadienį, o balandžio 29 dieną numatytame Bendrijos viršūnių susitikime bloko lyderiai turėtų patvirtinti savo „Brexit“ derybų gaires. Tai reiškia, kad veikiausiai praeis dar ne viena savaitė, kai bus pradėtos oficialios derybos.
Vienas iš svarbiausių Bendrijos lyderių prioritetų – susitarti dėl Didžiosios Britanijos neįvykdytų įsipareigojimų, kurių suma, apytikriais skaičiavimais, sudaro 55-60 mlrd. eurų. Šis mūšis veikiausiai nustatys toną deryboms likusiais klausimais.
Abi pusės taip pat yra sakiusios, kad nori išspręsti klausimą dėl daugiau kaip 3 mln. Britanijoje gyvenančių europiečių migrantų, taip pat milijono britų išeivių, gyvenančių Bendrijoje, statuso po „Brexit“.
Abi pusės taip pat nori, kad „Brexit“ nepadidintų įtampos Šiaurės Airijoje. Šią Britanijos provinciją ir Airijos Respubliką skirianti siena po „Brexit“ liks vienintele Jungtinės Karalystės sausumos siena su ES.
Britanija taip pat nori per dvejus metus sudaryti naują laisvosios prekybos susitarimą, nors pripažįsta, kad gali reikėti pereinamojo laikotarpio susitarimo, kad ji prisitaikytų prie naujos realybės.
Daugelis verslo lyderių labai sunerimę dėl Th.May sprendimo trauktis iš Europos bendrosios rinkos, turinčios 500 mln. vartotojų. Jie būgštauja dėl šio žingsnio pasekmių darbo vietoms ir ekonomikos augimui.
„Brexit“ referendumo rezultatai nusmukdė svaro kursą, tačiau ekonomikos augimas išliko daugmaž stabilus.
Skyrybos nepasiekus susitarimo
Turint galvoje laukiančius didžiulius iššūkius, esama realios galimybės, kad derybos gali žlugti ir Britanija bus priversta palikti ES nesudarius jokio susitarimo.
Tai veikiausiai būtų labai žalinga abiem pusėms, nes būtų sukurtos prekybos kliūtys ten, kur jų dabar nėra, ir atsirastų didžiulis teisinis neapibrėžtumas.
Th.May yra sakiusi, kad „geriau jokio susitarimo nei prastas susitarimas“. Premjerę tvirtai palaiko griežtojo kurso šalininkų sparnas jos Konservatorių partijoje, kuris ne vieną dešimtmetį siekė pasitraukimo iš ES.
Nors artėjant derybų pradžiai Th.May sušvelnino kalbų apie pasitraukimą nepasiekus susitarimo toną, ekspertai sako, jog tai gali būti vienintelis jos koziris derybų procese, kuriame bėgantis laikas reiškia, kad visos geriausios kortos bus ES rankose.
„Tai žymi laikotarpio, kai kontrolė buvo mūsų vyriausybės rankose, pabaigą“, – sakė profesorius Anandas Menonas, programos „JK besikeičiančioje Europoje“ (UK in a Changing Europe) vadovas.