Th.May mėgina gaivinti lapkritį su Europos Sąjungos lyderiais suderintą susitarimą dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos, šį mėnesį didele balsų dauguma atmestą JK parlamento. Dabar lyderė planuoja užsitikrinti Briuselio nuolaidų dėl prieštaringai vertinamos priemonės, turinčios garantuoti nepakitusį sienos tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos provincijos statusą, ir tuomet pateikti įstatymų leidėjams patvirtinti naują sutarties variantą.
Th.May oponentai šią žinią sutiko nepatikliai, nes ES lyderiai tvirtina iš naujo dėl „Brexit“ sutarties nebesiderėsiantys.
Pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas apkaltino Th.May „giliai neigiant“, kad jos susitarimas yra pasmerktas.
„Tai išties šiek tiek panašu į (filmą) „Švilpiko diena“ (Groundhog Day)", – sakė jis, turėdamas omenyje populiarią 1993 metų juostą, kurioje vaizduojama, kaip televizijos orų pranešėjas, suvaidintas Billo Murray, atsibudęs kaskart patenka į tą pačią savo gyvenimo dieną.
Apžvelgdama, ką ketina daryti po Bendruomenių Rūmų praeitą savaitę priimto sprendimo atmesti jos vyriausybės suderėtą „Brexit“ sutartį, Th.May sakė, kad, atsižvelgusi į įstatymų leidėjų susirūpinimą dėl apsidraudžiamosios priemonės Šiaurės Airijos atžvilgiu (backstop), turinčios garantuoti, kad prie sienos tarp ES nare liekančios Airijos ir šios Britanijos provincijos po išstojimo nebūtų atnaujinti tikrinimai muitinėse.
Th.May sakė Bendruomenių Rūmų nariams, kad šią savaitę toliau kalbėsis su kolegomis, „kad apsvarstytume, kaip galėtume išpildyti savo įsipareigojimus Šiaurės Airijos ir Airijos žmonėms tokiu būdu, kuris sulauktų didžiausio įmanomo palaikymo“ Britanijos parlamente.
„Ir tuomet nuvešiu šių diskusijų išvadas atgal į ES“, – pridūrė ji.
Tačiau Bendrija tvirtina, kad pakartotinių derybų dėl išstojimo sutarties nebus.
„Ji veltui gaišta laiką kviesdama peržiūrėti arba išaiškinti apsidraudžiamąją priemonę“, – sakė Europos Parlamento socialistų frakcijai vadovaujantis vokiečių politikas Udo Bullmannas.
Th.May atkakliai laikosi įsikibusi savo susitarimo, bet taip pat pripažino, kad „Brexit“ procesas nėra visiškai jai pavaldus. Premjerė atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjai galės pateikti pataisų jos planui, kai dėl jo bus balsuojama sausio 29-ąją, likus lygiai dviem mėnesiams iki numatomo Britanijos išstojimo iš ES dienos.
Už glaudžius ateities ryšius su Bendrija po „Brexit“ pasisakantys įstatymų leidėjai planuoja pasinaudoti šiomis pataisomis, kad būtų užkirstas kelias išstoti iš bloko be jokio susitarimo, o Th.May būtų priversta sušvelninti savo poziciją, jog pasitraukimas iš ES reiškia išstojimą iš bendrosios rinkos ir muitų sąjungos.
Britanijos vyriausybė ir ES lapkritį pasirašė „Brexit“ sutarties projektą po ištisus mėnesius vykusių įtemptų derybų. Vis dėlto šį dokumentą triuškinamai atmetė ir euroskeptiškosios, ir proeuropietiškosios Britanijos parlamento frakcijos. Už „Brexit“ pasisakantys įstatymų leidėjai argumentavo, kad susitarimas paliks JK susaistytą su Bendrijos taisyklėmis ir neleis kurti nepriklausomos prekybos politikos. Tuo metu proeuropiečiai teigia, kad susitarimas nebeužtikrins nevaržomų ekonominių ryšių, kuriais Britanija šiuo metu gali naudotis kaip ES narė.
Kai parlamentas 432 balsais prieš 202 atmetė „Brexit“ susitarimą, Th.May sakė, jog tarsis su visų partijų įstatymų leidėjais, ieškodama naujo kelio į priekį.
Tačiau J.Corbynas pareiškė, kad premjerės susitikimai su partijomis tebuvo „triukas“, o kiti opozicijos lyderiai teigė, jog Th.May nepaisė jų maldavimo išlaikyti glaudžius ekonominius ryšius su ES ir panaikinti galimybę išstoti iš bloko be jokio susitarimo.
Pirmadienį Th.May atmetė proeuropietiškų pažiūrų įstatymų leidėjų raginimus atidėti Britanijos išstojimą arba surengti antrąjį referendumą „Brexit“ klausimu.
Ji iš dalies atsižvelgė į opozicijos partijų susirūpinimą ir pažadėjo tartis su parlamento nariais, profsąjungų lyderiais, verslo ir pilietinės visuomenės grupėmis, „mėginant rasti plačiausią įmanomą konsensusą“ dėl ateities ryšių tarp Britanijos ir ES. Premjerė sakė, kad vyriausybė po „Brexit“ nešvelnins pozicijos dėl aplinkos apsaugos ir darbuotojų teisių.
Th.May taip pat sakė, kad vyriausybė nutarė panaikinti 65 svarų (73,76 euro) mokesčio iš Europos Sąjungos valstybių piliečių, norinčių pateikti prašymus, kad gautų leidimą nuolat gyventi šalyje po jos išstojimo iš Bendrijos.
Europos Parlamento „Brexit“ priežiūros komiteto vadovas Guy Verhofstadtas pasveikino žinią, kad apie 3 mln. Britanijoje gyvenančių ES šalių piliečių nebeturės mokėti šio mokesčio. Pasak jo, tai buvo vienas iš Europos Parlamento „kertinių reikalavimų“.
Th.May pirmiausiai stengsis užsitikrinti „Brexit“ šalininkų savojoje Konservatorių partijoje palaikymą, taip pat susitarti su jos mažumos vyriausybę parlamente remiančia Šiaurės Airijos demokratine junionistų partija (DUP). Abi frakcijos sako neparemsiančios susitarimo, jeigu nebus atsisakyta apsidraudžiamosios priemonės.
Apsidraudžiamoji priemonė numato, kad JK išliks Europos muitų sąjungos narė, kad būtų išvengta tikrinimų ir infrastruktūros kūrimo prie Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos sienos. Ši priemonės turėtų būti taikoma laikinai, kol bus rastas nuolatinis sprendinys. Tačiau „Brexit“ šalininkai Britanijos parlamente baiminasi, kad jų šalis gali būti susaistyta su Bendrijos prekybos taisyklėmis neribotam laikui.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius pirmadienį netikėtai pareiškė, kad ši problema galėtų būti išspręsta, jeigu būtų susitarta, jog apsidraudžiamoji priemonė galiotų ne ilgiau kaip penkerius metus.
Šis lenkų diplomatijos vadovo pasiūlymas sulaukė skeptiškos jo kolegų reakcijos. Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad „nustatyti laiko limitą apsidraudžiamajam mechanizmui... faktiškai reiškia, kad nebus jokio apsidraudimo“.
Politinė aklavietė Britanijoje kursto nerimą, kad JK kovo 29-ąją gali išstoti iš ES be jokios sutarties, tad nebūtų jokio pereinamojo laikotarpio, turinčio sušvelninti šių „skyrybų“ sukrėtimą. Tokiu atveju gali būti iškart įvesti muitai prekėms, gabenamoms tarp Britanijos ir ES, uostuose susidarytų grūstys, o Jungtinė Karalystė gali pristigti būtiniausių atsargų.
Kelios įstatymų leidėjų grupės siekia pasinaudoti parlamento procedūromis ir Th.May plano pataisomis, kad užblokuotų galimybę Britanijai išstoti iš ES be jokios sutarties.
