Kalbėdamas vienoje verslo konferencijoje Paryžiuje S.Barclay sakė tuo atveju, jeigu Britanija spalio 31-ąją išstos iš Bendrijos be jokios sutarties, „žmonės ateityje klaus, kodėl buvo toks [ES] lankstumo stygius“.
Politikas pridūrė, kad ypač bus stebimasi, „kodėl siekdami 100 proc. garantijų, kad Airijos sienai nekiltų jokio pavojaus 2020-ųjų pabaigoje, sukėlėme realų pavojų lapkritį“.
Likus kiek daugiau nei dviem mėnesiams iki galutinio termino, kad JK turi išstoti iš ES, abi pusės kaltina viena kitą dėl didėjančios tikimybės, kad Britanija pasitrauks be susitarimo. Toks scenarijus gali sukelti ekonomikos ir susisiekimo chaosą.
Britanijos premjeras Borisas Johnsonas reikalauja, kad ES atsisakytų apsidraudžiamosios priemonės dėl Airijos (backstop), įtrauktos į susitarimą, kurį su Briuseliu praeitų metų pabaigoje suderėjo jo pirmtakė Theresa May.
Šis mechanizmas turi užtikrinti, kad prie sienos, skiriančios ES nare liekančią Airijos Respubliką ir Britanijos valdomą Šiaurės Airiją, po „Brexit“ nebūtų atnaujinti muitinės tikrinimai. Tikimasi, kad po „Brexit“ nepavykus greitai sudaryti prekybos sutarties tokių tikrinimų būtų galima išvengti, jeigu Britanija toliau laikytųsi ES muitų sąjungos taisyklių.
Baiminamasi, kad realios sienos atkūrimas gali iš naujo įžiebti tarpkonfesinį konfliktą, krėtusį Šiaurės Airiją 1968-1998 metais.
B.Johnsonas trečiadienį išprovokavo proeuropietiškų ir „Brexit“ be sutarties scenarijui nepritariančių įstatymų leidėjų įtūžį, užsitikrinęs, kad parlamentas, šiuo metu išėjęs vasaros atostogų, darbą atnaujintų tik likus porai savaičių iki numatytos Britanijos išstojimo iš ES datos.
Istorijos teismas
S.Barclay kėlė prielaidą, kad ES daug labiau rūpi apsaugoti bendrąją rinką negu užtikrinti taiką Airijos saloje.
„Bendroji rinka aiškiai yra ES prioritetas. Tai reiškia, kad būtent ES reikalaus nustatyti realią sieną [Šiaurės Airijoje], jeigu nebus pasiektas [„Brexit“] susitarimas“, – tvirtino jis.
„JK užtikrino, jog niekada taip nepasielgs“, – pridūrė jis.
ES atmetė galimybę atsisakyti apsidraudžiamojo mechanizmo – nebent B. Johnsonas pasiūlytų įgyvendinamų alternetyvų.
Liekant vis mažiau laiko iki spalio 31-osios termino, ES ir Britanijos lyderiai perspėjo, kad istorija nebus maloni kitai pusei.
Praeitą savaitę B.Johnsonas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas vienas kitą vadino „Ponu „Jokios sutarties“.
Antradienį į ginčą įsikišo ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
„Scenarijus be sutarties visuomet bus tik JK, o ne ES sprendimas“, – pareiškė jis.
Ne vien „Brexit“
Tačiau per konferenciją, organizuotą Prancūzijos darbdavių organizacijos MEDEF, pasisakę kiti ES pareigūnai perspėjo, kad nereikėtų susitelkti vien į „Brexit“, pamirštant pastangas pasirūpinti Bendrijos ateitimi.
„Aišku, „Brexit“ klausimas yra svarbus... bet neturėtume leisti jau suvartoti viso deguonies per ES diskusijas“, - kalbėjo Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney.
„Šiuo metu Europos Sąjungos atsinaujinimas irgi yra iššūkis“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje neseniai įvykusius Europos Parlamento rinkimus ir pastangas suformuoti naują Europos Komisiją, spręsiančią dėl Bendrijos kurso tolesnius penkerius metus.
Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as taip pat pabrėžė „būtinybę galvoti apie Europos ateitį“.
„Kaip sustiprinti euro zoną, kaip užsitikrinti didesnį augimą... Turime pagalvoti apie geriausią būdą visai ES kurti naujas technologijas, ypač proveržius nešančias technologijas, – pridūrė jis. – Tai yra pagrindinės temos, kurioms turėtume skirti daugiau laiko.“
