Gali būti, kad po poros ar kelerių metų britams reikės vizų, kad galėtų patekti į žemyną; siena gali atsirasti net tarp Jungtinės Karalystės ir Airijos. Už imigraciją atsakingi pareigūnai turės prisitaikyti prie naujų taisyklių (kad ir kokios jos būtų), sienų kontrolės punktuose nulemsiančių ilgas ir varginančias eiles, taigi jų laukia papildoma administracinė ir logistinė našta.
Ar Britanijos oro uostuose bus formuojama atskira, tik į tėvynę grįžtantiems Britanijos piliečiams skirta eilė? Ar keleiviai iš Europos Sąjungos bus tikrinami nuodugniau? Tiek britai, tiek į Britaniją ir iš jos dažnai keliaujantys kitų ES šalių piliečiai, įskaitant lietuvius, yra įpratę keliauti patogiai, sklandžiai ir greitai. Tačiau jei į Britaniją atvykstančius ES piliečius būtų nuspręsta tikrinti griežčiau, Jungtinės Karalystės oro uostuose kiltų tikrų tikriausias chaosas, įsitikinusi straipsnio autorė N.Blomefield.
Pasak jos, kad tinkamai prisitaikytų prie numatomų struktūrinių pokyčių, Britanijos institucijos turėtų priimti sprendimą šalies oro uostuose įdiegti naujausias technologijas – biometrines identifikavimo sistemas ir biometrinius pasus. Šios priemonės, specialistės teigimu, padėtų automatizuoti bent dalį imigracijos valdymo procesų. Priešingu atveju sistemai tektų milžiniškas krūvis.
Vietoj įprastų pasų – biometriniai
Netrukus Jungtinėje Karalystėje gali būti pereita nuo įprastų popierinių pasų prie biometrinių, t.y. pasų su mikrolustais. Tačiau realybė tokia, kad daugelyje šalių vis dar naudojami įprastiniai, popieriniai pasai. Bent kol kas nėra reikalavimo įvažiuojant į Jungtinę Karalystę turėti biometrinį pasą, vadinasi, iš svetur atvykstantys asmenys gali į šalį patekti be papildomų patikrų, taigi ir su padirbtais ar kitaip suklastotais dokumentais.
Idant kelionės tarp JK ir ES būtų ir saugios, ir patogios, Britanijos institucijos turėtų pasirūpinti, kad pasienyje būtų taikomi naujausi technologiniai sprendimai. Tiesa, šioje srityje jau nemažai padaryta, pavyzdžiui, Hitrou oro uoste jau įrengta šimtai vartų keleiviams su biometriniais pasais, tačiau tobulėti dar tikrai yra kur, rašo N.Blomefield. Nors ilgainiui popierinių pasų gali apskritai nebelikti, artimiausioje ateityje jie tikrai niekur nedings, įsitikinusi ji.
Papildomi biometriniai duomenys
Biometrinės technologijos, leidžiančios atpažinti pirštų atspaudus ir veidą, greičiausiai bus taikomos gerokai plačiau nei dabar. Tikėtina, kad, Britanijai išstojus iš ES, jas teks įdiegti visose imigracijos valdymo sistemose. Specialistės teigimu, biometrinės technologijos padeda keleivių patikrą atlikti kur kas patikimiau negu įprasti fiziniai dokumentai. Kadangi biometrinio dokumento mikroluste yra skirtingų rūšių biometrinės informacijos, suklastoti tokį dokumentą labai sunku. Asmens nuotrauka popieriniame pase laikui bėgant gali nusidėvėti, todėl geriau, kad vaizdas būtų skaitmeninis, aukštos kokybės.
Kalbant apie saugumą, įvedus biometrinius pasus, valdžios institucijoms būtų lengviau užkirsti kelią tapatybės dokumentų klastojimui ir identifikuoti potencialius nusikaltėlius. Biometriniai pasai pasižymi daugiasluoksne apsauga – visi mikroluste esantys asmens duomenys yra užkoduoti ir apsaugoti nuo vagystės ar neteisėto koregavimo.
Be to, biometrinė tapatybės nustatymo sistema gali būti susieta su išsamiomis į „juodąjį sąrašą“ įtrauktų asmenų, keliančių grėsmę saugumui, duomenų bazėmis. Tokiam asmeniui mėginant pereiti sieną, pasienio pareigūnas iškart gautų įspėjimą ir galėtų neleisti jam patekti į šalį. Įprasti popieriniai pasai neretai padirbami ar kitaip klastojami, maža to, nusikaltėlis gali pasinaudoti tikru kito asmens pasu. Pritaikius biometrines technologijas, visos šios grėsmės išnyktų. Pasak skaitmeninio saugumo žinovės, asmenims su padirbtais ar kitaip suklastotais pasais pereiti sieną būtų nebeįmanoma.
Skaitmeninės vizos
Yra šalių, naujausių technologijų pritaikymo srityje jau padariusių nemažą pažangą. Pavyzdžiui, Turkija, Australija ir Naujoji Zelandija jau visiškai dematerializavusios vizų dokumentaciją. N.Blomefield įsitikinimu, kad užtikrintų sklandų imigracijos sistemos veikimą po pasitraukimo iš ES, Jungtinė Karalystė turėtų pasitempti. Jeigu britams, norintiems patekti į žemyninę Europą, artimiausiu metu prireiks vizų, Jungtinės Karalystės institucijoms derėtų pasirūpinti, kad naujoji vizų sistema netaptų papildoma našta keleiviams, jau ir taip išvargusiems eilėse prie sienų kontrolės postų.
Žinoma, biometrinės technologijos turi būti įvedamos apgalvotai. Britanijos institucijos turės pasirūpinti, kad, taikant naująją imigracijos sistemą, būtų išlaikyta pusiausvyra tarp noro užtikrinti kuo didesnį saugumą ir pagarbos piliečių teisėms ir privatumui, teigia straipsnio autorė. Jos nuomone, vyriausybė turi užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi atidžiai ir kad visos debesijos sistemos būtų deramai apsaugotos, užkertant kelią net ir menkiausiam duomenų nutekėjimui.
Oro uostų skaitmenizacija
Tad kokia gi sienų kontrolės ateitis, klausia N.Blomefield. Gal atrodys pernelyg futuristiška, tačiau mūsų patirtis oro uostuose netrukus gali tapti visiškai skaitmenizuota. Įsivaizduokite, rašo ji, – jūsų veidas nuskenuojamas registruojantis skrydžiui (ar kelionei kitos rūšies transportu), ir atvykus į kelionės tikslo šalį jums jau nebereikia pateikti jokių kelionės dokumentų: tiesiog einate ir praeinate. Nebereiktų traukti dokumentų iš rankinių ar kišenių, jaudintis, ar kur nepametėte bilieto, ir nervintis eilėse prie sienų kontrolės punktų.
Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, nei joks britas, nei lietuvis nenorės patirti tradicinių sienos kirtimo „malonumų“, kuriuos užtikrintų įprastų popierinių pasų tikrinimo procedūros. „Brexit“ gali atsiliepti neigiamai, jei Britanijos institucijos nesiims reikiamų žingsnių, kad suteiktų keleiviams galimybę keliauti nepatiriant trikdžių. Vis dėlto, pasak N.Blomefield, reikėtų labai gerai pagalvoti, kaip to pasiekti ir užtikrinant maksimalų saugumą, ir nepažeidžiant keliaujančiųjų privatumo.
