Balsavimas rengiamas opozicinės Leiboristų partijos lyderio Jeremy Corbyno iniciatyva, kai vyriausybė patyrė triuškinamą pralaimėjimą parlamente, Bendruomenių Rūmams atmetus Th.May parengtą susitarimą dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
Balsavimas įvyks apie 19 val. (21 val. Lietuvos laiku).
Pagal 2011 metais priimtą Fiksuoto parlamento įgaliojimų laiko aktą, jei vyriausybė pralaimi balsavimą, prasideda dviejų savaičių trukmės procesas, galintis atvesti prie naujų rinkimų.
Pralaimėjimo atveju vyriausybė turi per 14 dienų atgauti Bendruomenių Rūmų pasitikėjimą. Dėl to rengiamas balsavimas, per kurį palaikymą vyriausybei turi pareikšti dauguma įstatymų leidėjų.
Nesėkmės atveju J.Corbynas teoriškai gali bandyti sudaryti koaliciją su kitomis opozicinėmis partijomis ir mėginti formuoti vyriausybę.
Jei dabartinės sudėties Bendruomenių Rūmams nepavyktų suformuoti jokios alternatyvios vyriausybės, parlamentas būtų automatiškai paleistas ir skelbiami rinkimai.
Th.May vadovauja mažumos vyriausybei, kuriai minimalią daugumą parlamente užtikrina Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DUP).
Ankstesni balsavimai
Nuo 1900 metų buvo tik trys atvejai, kai vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo: dukart 1924-aisiais ir kartą – 1979 metais.
1979 metais ministro pirmininko Jimo Callaghano leiboristų vyriausybė pralaimėjo opozicijos inicijuotą balsavimą vos vieno balso skirtumu: 311 balsų prieš 310.
J.Callaghanas iškart sušaukė visuotinius rinkimus, atvedusius į valdžią konservatorius su Margaret Thatcher priešakyje. Valdžioje konservatoriai išbuvo 18 metų.
Vėliausia iniciatyva balsuoti dėl nepasitikėjimo vyriausybe Bendruomenių Rūmuose buvo pateikta 1993 metais, audringu Britanijos ir Europos Sąjungos santykių laikotarpiu.
Tąsyk konservatorių premjero Johno Majoro vyriausybė inicijavo balsavimą dėl pasitikėjimo, pralaimėjusi balsavimą dėl Mastrichto sutarties, kuria Europos ekonominės bendrijos pagrindu buvo sukurta Europos Sąjunga.
J.Majoro vyriausybė laimėjo tą balsavimą – už tai, kad jai būtų pareikštas nepasitikėjimas, pasisakė 299 įstatymų leidėjai, o prieš balsavo 339.
Premjerės turimas palaikymas
Th.May, po „Brexit“ referendumo prie vyriausybės vairo pakeitusi Davidą Cameroną, 2017 metų birželį sušaukė pirmalaikius rinkimus, siekdama sustiprinti savo pozicijas vykstant deryboms su Briuseliu. Tačiau ši iniciatyva atsigręžė prieš ją – Th.May prarado daugumą parlamente.
Dabar konservatoriai Bendruomenių Rūmuose turi 316 vietų – keturiomis mažiau nei reikia daugumai. DUP, su kuria konservatoriai yra pasirašę susitarimą dėl paramos, turi dešimt vietų.
Už „Brexit“ pasisakanti DUP leido suprasti, kad nepritaria išstojimo iš ES sutarčiai, bet nori suteikti konservatorių vyriausybei šansą parengti geresnį susitarimą.
„Brexit“ uoliai palaikantys įstatymų leidėjai konservatoriai gruodį inicijavo partinį balsavimą dėl pasitikėjimo Th.May, kurį premjerė laimėjo 200 balsų prieš 117.
Tačiau po antradienio balsavimas, per kurį Brexit“ sutartį Bendruomenių Rūmai atmetė 432 balsais prieš 202, Th.May atvėrė kelią J.Corbynui pamėginti inicijuoti interpeliaciją.
„Turime pasitikrinti, ar ši vyriausybė tebeturi Rūmų pasitikėjimą. Tikiu, kad turi“, – sakė ji.
