Anot mergaitės, šis sutrikimas gerokai apsunkino gyvenimą jai ir jos šeimai, nes ji ima valandų valandas skaičiuoti akmenukus, kaštonus arba pradeda melstis dėl automobilių partrenktų gyvūnėlių. Paprastai nuo obsesinio-kompulsinio sutrikimo kenčiantys žmonės nenormaliai rūpinasi švara, nuolat apžiūrinėja arba plaunasi rankas, tačiau šis sutrikimas gali pasireikšti ir kitomis formomis.
„Būna dienų, kai jaučiuosi normaliai. Tačiau kai kurios dienos būna siaubingos ir aš neišeinu iš namų, – sako mergaitė. – Nuolat pykstuosi su artimaisiais, niekas su manimi nesišneka dėl to kvailo skaičiavimo. Aš sugadinau šeimai atostogas Londone. Kartą su draugais laukiau paskutinio traukinio namo. Nuėjau į tualetą ir atsistojau ant suskilusios plytelės. Ir staiga pasijutau labai blogai. Tada ėmiau vis lipti ant tos plytelės, kad pasijusčiau gerai. Mano draugai dėl manęs sunerimo, mes nespėjome į traukinį.“
Problemos prasidėjo, kai Suzanai buvo aštuoneri. Ji ėmė skaičiuoti žingsnius pasivaikščiojimų metu. Vėliau jos elgesys tapo agresyvesnis. Dėl savo sutrikimo Suzana turi vartoti stiprius raminamuosius.
