Skelbdamas šį pranešimą JAV prezidentas sakė, kad nusprendė siųsti prieštaringai vertinamus ginklus, kuriuos uždraudė 120 šalių, nes Kyjivui „trūksta amunicijos“.
Kalbėdamas su „Sky News“, generolas lordas Richardas Dannattas sakė, kad tai turėjo būti „labai sunkus sprendimas“, ir ne jis vienas dėl to jaučiasi „labai nepatogiai“.
„Iš asmeninės patirties žinau, kad kai 1999 m. buvau britų pajėgų vadas ir vykome į Kosovą, vieninteliai du kariai, kuriuos praradome, buvo nukauti dėl nesprogusios NATO kasetinių ginklų amunicijos, kurią tuo metu dar buvo leidžiama naudoti“, – sakė jis.
„Galiu suprasti, kodėl amerikiečiai nori suteikti Ukrainai papildomos ugnies jėgos, kad padėtų jos kontrpuolimui.
Tačiau artėjant Vilniaus NATO viršūnių susitikimui, kuriame vienas iš svarbiausių dalykų yra tai, kad kartu parodytume NATO vienybę, manau, kad paskelbti apie šių ginklų dislokavimą šiuo metu, kai tiek daug kitų NATO šalių juos uždraudė, rizikuoja taip suskaldyti NATO darną“, – sakė generolas.
JAV prezidentas J.Bidenas penktadienį pritarė prieštaringai vertinamos kasetinės amunicijos perdavimui Ukrainai, pranešė leidinys „The Washington Post“.
Šis sprendimas priimtas kilus susirūpinimui dėl užsitęsusio Ukrainos kontrpuolimo proveržio ir Vakarų įprastinės artilerijos atsargų mažėjimo.
Teigiama, kad dabar Kongresas turi išimti šaudmenis iš esamų JAV gynybos rezervo atsargų.
„The Washington Post“ pažymėjo, kad šis žingsnis susijęs su JAV įstatymo, draudžiančio gaminti, naudoti ar perduoti kasetinius šaudmenis, kurių broko procentas didesnis nei 1 proc., apėjimu.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ paragino Rusiją ir Ukrainą liautis naudoti kasetinius šaudmenis ir paragino JAV jų netiekti. Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sukritikavo organizacijos poziciją ir apkaltino ją „bejėgiškumu, stuburo nebuvimu ir visišku amoralumu“.
Viena kasetinė amunicija paleidžia bombas, kurios gali užimti penkis kartus didesnį plotą nei įprastinė amunicija. Jos sudarytos iš dešimčių mažesnių bombų ir susprogdintos išsisklaido.
2010 m. buvo priimta kasetinių šaudmenų uždraudimo konvencija, kuria 123 valstybės uždraudė juos naudoti, gaminti ir kaupti atsargas, nes jie gali kelti pavojų civiliams gyventojams daugelį metų po karo veiksmų pabaigos. Tačiau JAV, Ukraina ir Rusija šio dokumento nepasirašė.
2022 m. pabaigoje CNN pranešė, kad Ukraina paprašė JAV aprūpinti ją kasetiniais šaudmenimis daugkartinio paleidimo raketų sistemomis ir artilerijos sviediniais, tačiau J.Bideno administracija nebuvo pasirengusi įvykdyti šio prašymo.
Vasarį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarų sąjungininkus aprūpinti Ukrainą tokiais ginklais. Tačiau Vokietija šį prašymą sukritikavo.
