Britų karininkas perspėjo: paliaubos Ukrainoje gali atkartoti Pirmojo pasaulinio karo scenarijų

Po mažiau nei dviejų savaičių Donaldas Trumpas bus prisaikdintas 47-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu. Pasaulis nekantriai laukia jo pirmųjų veiksmų, o daugelis jo pažadą nutraukti karą Ukrainoje laiko viena pagrindinių intrigų.

Kalbėdamas antradienį jis užsiminė, kad karui užbaigti realiai gali prireikti pusės metų.

Donaldas Trumpas / ANDREW HARNIK / Getty Images via AFP

Tačiau Rusija ir Ukraina jau dabar yra išsekusios nuo beveik trejus metus trunkančio konflikto. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, planavęs žaibišką karą, susidūrė su netikėta kova, kuri užsitęsė metų metus. Ukrainai, nepaisant didvyriško pasipriešinimo, trūksta kariškių.

„Daugelis mano, kad taika, net ir laikina, gali būti naudinga. Tačiau kokia kaina?“, – klausia T.Collinsas.

Istorinės paralelės

Britų pulkininkas priminė, kad 1905 m. Rusija pasirašė Portsmuto sutartį, kuria užbaigė karą su Japonija. Rusijos laivynas patyrė triuškinamų pralaimėjimų, o šalis buvo priversta modernizuoti savo kariuomenę. Šis reformų laikotarpis sukėlė Vokietijai baimę, kad iki 1916 m. Rusijos kariuomenė bus nenugalima, ir pastūmėjo ją į Pirmąjį pasaulinį karą.

Taika leis V.Putinui išlikti poste ir iškovoti tam tikrą pergalę, pažymėjo T.Collinsas. Šį laiką jis gali išnaudoti savo pajėgoms reorganizuoti, kariuomenei modernizuoti ir pasimokyti iš savo pralaimėjimų. Panašiai kaip carinė Rusija po pralaimėjimo Japonijai, V.Putinas gali planuoti naujus smūgius, kai jo kariuomenė bus pasiruošusi.

„Ukraina, kaip ir Vokietija 1914 m., gali nuspręsti, kad geriau smogti prieš Rusijai atgaunant jėgas“, – mano straipsnio autorius.

Anot jo, V.Putinas jau išmoko pamokas apie Vakarų silpnybes. Jis įžvelgia socialinį pažeidžiamumą, kurį lemia vidaus konfliktai, pavyzdžiui, judėjimas „Black Lives Matter“ arba įtampa dėl imigracijos. Pagal tokį scenarijų jis gali įsivaizduoti, kad susiskaldžiusios ir demoralizuotos Vakarų visuomenės gali tapti lengvu informacinių ir kibernetinių atakų grobiu.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Teoriškai Europoje yra daug milijonų kovinio amžiaus jaunuolių, tačiau pernelyg daug jų nelaiko savęs potencialiais kariais, o tai gali susilpninti Europos gebėjimą apsiginti nuo galimos agresijos, svarsto T.Collinsas.

Karininko spėjimas – V.Putinas greičiausiai siektų atkurti senąsias Sovietų Sąjungos sienas, kurdamas klientines valstybes Vakarų Europoje ir stiprindamas savo įtaką pasaulyje.

Karo Ukrainoje pamokos

Karas Ukrainoje pakeitė kovos veiksmų taisykles. Naujos technologijos, tokios kaip bepiločiai orlaiviai, hipergarsinės raketos, tikslieji ginklai ir kibernetinis karas, tapo lemiamos.

Tas, kas sugebės dominuoti išteklių, pramonės ir socialinėje srityse, galės gaminti technologiškai pranašesnę įrangą ir laimėti mūšio lauke. Tačiau net ir pažangiausi ginklai nepakeičia valios kovoti ir laimėti.

„Ukrainiečiai tikriausiai nesitiki ilgalaikės taikos, kurią galima pasiekti, pavyzdžiui, sudarius sąlyginį „Mar-a-Lag“ susitarimą. Jie ruošis kitam karo raundui. Klausimas tik, kaip jam ruošis Vakarai“, – pažymėjo „The Telegraph“.

Kaip anksčiau pranešė britų leidinys „The Guardian“, D.Trumpo inauguracija gali tapti atspirties tašku rengiantis Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Pažymėtina, kad kol kas nei Kyjivas, nei Maskva nėra pasirengę daryti nuolaidų, kad karas būtų nutrauktas. Pavyzdžiui, V.Putinas ne kartą dėstė norintis išlaikyti užgrobtas teritorijas, o Volodymyras Zelenskis suinteresuotas reikšmingomis saugumo garantijomis, kad būtų išvengta tolesnio Rusijos veiksmų eskalavimo. Tarp tokių garantijų yra Ukrainos narystė NATO arba Vakarų taikdarių buvimas šalyje.