Nepaisant jo keisto elgesio ir dažnų nesėkmių, šis 45 metų politikas išsaugojo neblėstantį pasitikėjimą savo jėgomis, kuris, kaip mano vis daugiau žmonių, gali padėti jam užkopti į Britanijos valdžios olimpo viršūnę.
„Kaskart jaučiuosi nepakankamai įvertintas“, - sakė jis per karštą diskusiją su laidos vedėju Jeremy Paxmanu, kai rinkimų kampanijos pradžioje kartu su vyriausybės vadovu Davidu Cameronu televizijoje atsakinėjo į žiūrovų klausimus.
Priešingai nei per ankstesnes žodines dvikovas su D.Cameronu, kuriose jis dažniausiai atrodydavo gana blankiai ir netgi nuobodžiai, šios rinkimų kampanijos debatuose E.Milibandas buvo energingas ir degė entuziazmu, demonstruodamas polinkį rizikuoti.
Jis dalyvavo opozicijos lyderių debatuose, nepaisydamas įspėjimų, kad veliasi į rizikingą reikalą, kuriame nieko nelaimės, ir sutiko duoti interviu aštrialiežuviui komikui Russellui Brandui, britų antipolitikos vėliavnešiui.
E.Milibandas sakė, kad šis interviu virtuvėje padarys visą rinkimų kampaniją „įdomesne“ ir galbūt prisidės prie to, kad jis bus tas, kuris juoksis paskutinis, jei jam pavyks palenkti į savo pusę bent dalį iš 9 mln. R.Brando sekėjų socialiniame tinkle „Twitter“.
Tačiau per pasirodymą televizijoje, kurio metu studijoje sėdintys žiūrovai kritikavo anksčiau valdžioje buvusių leiboristų viešųjų finansų valdymą ir verslui palankią politiką, E.Milibandas buvo įsitempęs ir laikėsi gynybinės pozicijos, o eidamas nuo scenos suklupo.
Tačiau per pasirodymą televizijoje, kurio metu studijoje sėdintys žiūrovai kritikavo anksčiau valdžioje buvusių leiboristų viešųjų finansų valdymą ir verslui palankią politiką, E.Milibandas buvo įsitempęs ir laikėsi gynybinės pozicijos, o eidamas nuo scenos suklupo.
Taip pat atrodė, jog jį, regis, išmušė iš vėžių labiau dinamiškas D.Camerono stilius, kurį šis demonstravo paskutinėmis dienomis, po to, kai sulaukė abiejų stovyklų kritikos už blankią ir neefektyvią rinkimų kampaniją.
Užrašai, kuriuos E.Milibandas netyčia paliko persirengimo kambarėlyje po vienos debatų laidos, atskleidė, kad jis ragino save „pasinaudoti proga parodyti, kas aš esu iš tikrųjų“, ir pateikti save kaip „kovotoją“.
Jo šalininkai įsitikinę, kad tokia taktika veiksminga ir jau duoda rezultatų, o pokyčiai yra akivaizdūs, palyginti su tuo laikotarpiu, kai E.Milibando populiarumo reitingas lapkritį buvo smukęs iki -55 ir net būta gandų apie galimą perversmą jo partijoje.
Tačiau kritikai įsitikinę, jog tai tėra E.Milibando įvaizdis.
Dienraštis „Financial Times“ praėjusią savaitę rašė, kad stebint jo pasirodymus per rinkimų kampaniją galima pasijusti panašiai, kaip jaučiasi turistas iš Vakarų Pchenjane, o žurnalistai skundėsi, jog yra nušvilpiami ir pertraukinėjami atrinktos auditorijos, kai mėgina užduoti jam nepatogesnį klausimą.
Dienraštis „Financial Times“ praėjusią savaitę rašė, kad stebint jo pasirodymus per rinkimų kampaniją galima pasijusti panašiai, kaip jaučiasi turistas iš Vakarų Pchenjane.
Kritikos strėlių E.Milibandas sulaukia ir dėl savo senamadiškų kairuoliškų pažiūrų, dėl kurių dešiniojo sparno žiniasklaidos buvo pramintas „Raudonuoju Edu“, taip pat dėl savo veiklos bankininkystės dereguliacijos srityje tuo laikotarpiu, kai prieš 2008-ųjų finansų krizę dirbo vyriausybės departamente, atsakingame už viešųjų finansų ir ekonomikos politiką.
Vis dėlto bene labiausiai E.Milibando įvaizdžiui kenkia nesantaika šeimoje, kurią šis itin ambicingas politikas pakurstė, kai metė iššūkį ir sutriuškino savo vyresnįjį brolį Davidą, buvusio vyriausybės vadovo Tony Blairo protežė, kovoje dėl Leiboristų partijos lyderio posto 2010-aisiais.
Neseniai Edas pareiškė, kad broliškos nesantaikos žaizdos jau „gyja“.
Jo biografai Mehdi Hasanas ir Jamesas Macintyre'as sakė, jog kai kas E.Milibando iššūkį Davidui traktavo beveik kaip „biblinį brolžudystės veiksmą“.
E.Milibando brolis netrukus po pralaimėjimo Leiboristų partijos lyderio rinkimuose išvyko dirbti į Jungtines Valstijas. Neseniai jis internete paskelbė savo balsavimo paštu biuletenio nuotrauką su žyma „Ed4PM“ (Edą - į premjerus).
Profesinių sąjunga parama E.Milibandui, jo darbo už Vestminsterio rūmų sienų patirties stoka ir jo retorika, nukreipta prieš tarptautines kompanijas, verčia nerimauti verslą - tai liudija rinkimų kampanijos metu paskelbtas atviras laiškas, kurį pasirašė 100 įmonių vadovų.
E.Milibandas sako, jog nebijo stoti prieš turtinguosius bei galinguosius ir kovoti už britus, kurie dėl ne vienus metus besitęsiančios taupymo politikos vos suduria galą su galu.
Tačiau dešiniojo sparno žiniasklaida nepamiršo atkreipti dėmesio į jo ne vieną milijoną svarų kainuojantį būstą, tai, kaip buvo išspręsti paveldėto turto mokestiniai reikalai, ir politines privilegijas, pateikdama tai kaip jo veidmainystės pavyzdžius.
Vis dėlto jo nepritarimas referendumui dėl šalies narystės Europos Sąjungoje sulaukė teigimo įvertinimo verslo bendruomenėje, kaip ir pažadai padėti mažesnėms įmonėms.
Vis dėlto jo nepritarimas referendumui dėl šalies narystės Europos Sąjungoje sulaukė teigimo įvertinimo verslo bendruomenėje, kaip ir pažadai padėti mažesnėms įmonėms.
Iškilaus akademiko marksisto ir žmogaus teisių aktyvistės sūnus E.Milibandas augo namuose, kur buvo nuolat kalbama apie politiką ir dažnai svečiuodavosi įvairių šalių kairiųjų pažiūrų intelektualai, kurie susėdę prie pietų stalo audringai diskutuodavo.
Jo tėvai, lenkų ir žydų kilmės imigrantai, per Holokaustą neteko daug savo artimųjų.
E.Milibandas yra vedęs advokatę Justine Thornton, kurios specializacija - aplinkosaugos teisė. Pora augina du mažamečius sūnus.
„Nepaisant nesėkmių, kurias patyrė, jis niekuomet nepuola į neviltį. Jis tvirto būdo“, - sakė Londono ekonomikos mokyklos profesorius Iainas Beggas (Ajenas Begas).
„Juk jis smeigė peiliu savo broliui į nugarą, kad gautų Leiboristų partijos lyderio postą. Ne kiekvienas taip galėtų“, - pridūrė jis.
