Leiboristai – antroji daugiausia vietų Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose turinti partija, 2015-ųjų rinkimuose iškovojusi 229 vietas.
Partiją šios rinkimų kampanijos metu lydi vidinis susiskaldymas. Viena pagrindinių to priežasčių – lyderis J.Corbynas.
Pernai netikėtai didele balsų persvara įveikęs varžovą Oweną Smithą, jis už garbingą postą gali būti dėkingas eiliniams partijos nariams, ypač – naujokams iš jaunimo gretų. O dauguma leiboristų elito norėjo, kad jis pasitrauktų iš kovos.
Todėl nenuostabu, kad rinkimų kampanijos metu ne vienas partijos kolega pareiškė nepasitikėjimą J.Corbynu. Tarp jų – ir buvęs leiboristų premjeras Tony Blairas.
Paklaustas, ar galėtų pridėjęs ranką prieš širdies pasakyti, kad J.Corbynas būtų geriausias premjeras, T.Blairas nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
„Jei apklausos neklysta, mes jau žinome, kas bus premjeras birželio 9 dieną. Tai nėra svarbu. Vyriausybei vadovaus Theresa May“, – teigė T.Blairas.
J.Corbynas: „Manęs tai visai neveikia. Reikia kalbėti apie visą partiją, mūsų siūlomą programą ir apie individualų šauklį, kuris daro, ką gali, kad programa būtų įgyvendinama. Aš didžiuojuosi būdamas partijos lyderiu ir tęsiu darbus.“
Vis dėlto net bendražygių palaikymo nesulaukiantis J.Corbynas išlieka savimi užtikrintas. Leiboristų lyderis gegužės pradžioje atkakliai tikino nesitrauksiantis iš partijos vadovo posto net ir tuo atveju, jei leiboristai pralaimės rinkimus.
„Buvau išrinktas šios partijos lyderiu ir liksiu šios partijos lyderiu“, – sakė J.Corbynas.
„Manęs tai visai neveikia. Reikia kalbėti apie visą partiją, mūsų siūlomą programą ir apie individualų šauklį, kuris daro, ką gali, kad programa būtų įgyvendinama. Aš didžiuojuosi būdamas partijos lyderiu ir tęsiu darbus“, – tęsė dabartinis lyderis.
Tiesa, kampanijos pradžioje leiboristų strategai politiko atžvilgiu buvo kur kas optimistiškesni. Jie tikėjosi, kad rinkėjai J.Corbyną išvys kitoje šviesoje – kaip padorų žmogų, kuriam rūpi socialinis teisingumas, o ne savo paties karikatūrą, neturinčią daug bendro su kairiojo sparno ideologija.
Tačiau J.Corbyną kampanijos metu lydėjo skandalai, o tuo, panašu, itin džiaugėsi pagrindiniai partijos varžovai konservatoriai, tikinantys, kad J.Corbynas būtų „chaotiškas“ lyderis, netinkantis premjero pareigoms.
Dirbančiųjų gynėjas?
Politikų šeimoje gimęs J.Corbynas ilgą laiką dirbo profesinėse sąjungose, o 1983-iaisiais buvo išrinktas į Bendruomenių rūmus.
Atrodo, kad prie eilinių britų priartėti bandantį politiką nuo jų skiria tik pajamos – J.Corbynas per metus uždirba 137 tūkst. svarų (158 tūkst. eurų).
Politikas stengiasi išlaikyti įvaizdį, artimą jo rinkėjams – eiliniams britams dirbantiesiems. J.Corbynas neturi automobilio ir po savo rinkimų apygardą Londono šiauriniame Islingtono rajone važinėja dviračiu.
Tuose rajonuose šalimais vieni kitų gyvena tiek labiausiai nepasiturintys, tiek turtingiausi londoniečiai.
Priešingai nei dauguma kitų politikų, J.Corbynas nedėvi prabangių kostiumų ir nesipuikuoja puošniomis šukuosenomis, retai ryši kaklaraištį.
Atrodo, kad prie eilinių britų priartėti bandantį politiką nuo jų skiria tik pajamos – J.Corbynas per metus uždirba 137 tūkst. svarų (158 tūkst. eurų).
J.Corbyno retorika, skirta britų dirbantiesiems, skamba tarsi iš vadovėlio.
„Mes neprivalome būti nelygūs. Neteisybė nebūtinai turi egzistuoti, o skurdas nebūtinai yra neišvengiamas“, – teigė J.Corbynas, žadantis atstovauti „eiliniams dirbantiems žmonėms šioje turtingiesiems palankioje sistemoje“.
Bet tokią retoriką dažnai nustelbia skandalai. Pavyzdžiui, J.Corbynui iki šiol primenama, kad 2009-aisiais jis tokias teroristines grupuotes kaip „Hamas“ ir „Hezbollah“ pavadino „draugais“, o anksčiau leiboristų lyderis buvo apkaltintas antisemitizmu.
Minkštojo „Brexit“ šalininkai
Nors J.Corbynas ilgus metus buvo aršus euroskeptikas, jo vadovaujama partija referendume dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) pasisakė prieš „Brexit“ scenarijų.
Tiesa, vėliau lyderis buvo apkaltintas tuo, kad nepakankamai stengėsi, jog būtų priimtas sprendimas pasilikti.
Anot dabartinės oficialios partijos pozicijos, tautos nuomonė dėl pasitraukimo iš ES turi būti gerbiama, tačiau leiboristai pasisako už minkštąjį „Brexit“ variantą – prieš pasitraukdami siektų susitarimo su bloku.
Konservatorė Th.May sakė, kad yra „pasirengusi išeiti“ ir be sutarties.
Leiboristų pageidaujamas susitarimas padėtų išsaugoti Bendrosios rinkos ir ES Muitų sąjungos privalumus.
Partija taip pat žada nedelsdama garantuoti jau egzistuojančias teises ES piliečiams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje. J.Corbyno vadovaujama partija siektų tokių pat sąlygų kitose ES šalyse gyvenantiems britams.
Ką leiboristai žada rinkėjams?
Pasivadinę dirbančiųjų gynėjais, leiboristai pajamų mokestį žada didinti tik tiems, kurie per metus uždirba daugiau nei 80 tūkst. svarų (94 tūkst. eurų). Šis mokestis didėtų nuo 40 iki 45 proc.
Leiboristai pergalės atveju neketina įsipareigoti mažinti imigrantų srautų. Partija taip pat numato sumažinti pajamų slenkstį, taikomą migrantų sutuoktiniams, norintiems atvykti į JK.
Partija taip pat ketina nustatyti naują didžiausią pajamų mokesčio tarifą, kuris siektų 50 procentų. Anot leiboristų, iš padidinto pajamų mokesčio gautos lėšos būtų investuotos į britų pasididžiavimą – Nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą (NHS). Būtent ši sistema laikoma vienu didžiausių laimėjimų partijos istorijoje.
Leiboristai pergalės atveju neketina įsipareigoti mažinti imigrantų srautų.
Partija taip pat numato sumažinti pajamų slenkstį, taikomą imigrantų sutuoktiniams, norintiems atvykti į JK.
Partijos planuose – geros žinios dirbantiesiems. Leiboristai žada stiprinti profesines sąjungas, panaikinti nulio valandų darbo sutartis ir neapmokamas praktikas. Pergalės atveju leiboristai siektų, kad iki 2020-ųjų valandinis minimalus darbo užmokestis pakiltų mažiausiai iki 10 svarų (11,47 eurų).
Taip pat kairieji stiprintų į motinystės atostogas einančių moterų apsaugą, tėvystės atostogas prailgintų nuo dviejų iki keturių savaičių.
Nugalėję rinkimuose, leiboristai siektų renacionalizuoti geležinkelius, Karališkąjį paštą („Royal Mail“) ir vandentiekio bendroves. Naujų darbo vietų sukūrimui finansuoti jie skirtų 250 mlrd. svarų (287 mrld. eurų) ir panaikintų mokesčius už aukštąjį mokslą. Leistų balsuoti asmenims nuo 16 metų.
„Kova tarp dviejų asmenybių“
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, „tas britas“ Markas Adamas Haroldas sako pirmą kartą gyvenime neketinantis balsuoti, nes „nuoširdžiai mano, kad abu kandidatai yra tiesiog blogi“.
Paklaustas, kodėl pastarųjų apklausų duomenimis leiboristai baigia pasivyti torius, M.A.Haroldas kaltina Th.May.
„May yra labai bloga kandidatė, ji nėra simpatiška rinkėjams, nes pasirinko nacionalizmo kelią, į kurį jautriai reaguoja pusė britų.
Taip pat ji visada norėjo būti antrąja Margaret Thatcher. Tačiau jos tečerizmas nėra stiprus, todėl ji nepatinka ir torių rinkėjams.
M.A.Haroldas: „Tai – dvejų ryškių politinių asmenybių kova, o jų programos daugeliui nėra svarbios. Be to, tai labai sena kova tarp tradicinių torių ir tradicinių leiboristų rinkėjų.“
Be to, premjerė nekalba apie tarptautinę prekybą ir panašius ekonominius klausimus, kurie visada buvo konservatorių stiprybė.
Manau, kad atstumia ne tik jos asmenybė ar ideologija, bet ir faktas, kad ji daug metų kontroliavo policiją, tačiau šalį krečia teroro atakos. Net jei visada balsuoji už torius, Th.May priverčia suabejoti“, –teigė M.A.Haroldas.
Anot Vilniaus savivaldybės tarybos nario, šie rinkimai mažai ką bendro turi su politika: „Tai – dviejų ryškių politinių asmenybių kova, o jų programos daugeliui nėra svarbios. Kartu tai labai sena kova tarp tradicinių torių ir tradicinių leiboristų rinkėjų.“
Vis dėlto kalbėdamas apie J.Corbyno rinkėjus M.A.Haroldas pastebi, kad jį palaiko ne tik metų metus už leiboristus balsavę socializmo rėmėjai. „Leiboristus palaiko ir naujoji karta, kuri nepamena, pavyzdžiui, kaip prastai leiboristų vyriausybė dirbo aštuntajame dešimtmetyje.
Panašiai, kaip jauni lietuviai nepamena sovietmečio“, – sakė M.A.Haroldas.
Pašnekovo teigimu, jaunoji karta mato Th.May kaip nacionalistę, o J.Corbyną – labiau kaip roko žvaigždę, siūlantį nemokamas studijas universitete.
„Suprantu, kodėl jaunimas nori balsuoti už Corbyną – jei nuoširdžiai tiki, kad įmanoma įgyvendinti jo fantazijas, programa iš tiesų atrodo patraukliai“, – svarstė savivaldybės tarybos narys.
Paklaustas apie J.Corbyno šansus tapti premjeru, M.A.Haroldas juokavo: „Daug kas sakė, kad jis neturi šansų, tačiau man tai yra ženklas, kad jis gali tapti premjeru.“
Paklaustas apie J.Corbyno šansus tapti premjeru, M.A.Haroldas juokavo: „Daug kas sako, kad jis neturi šansų, tačiau man tai yra ženklas, kad jis gali tapti premjeru.“
„Jo pralaimėjimą prognozuoja tie patys ekspertai, kurie kampanijos pradžioje sakė, kad May laimės svaria pergale, kurie nenuspėjo „Brexit“ ir Trumpo.
Aš nebeklausau jų nuomonės, nes ji keičiasi, priklausomai nuo vėjo krypties. Manau, kad jei jaunimas atiduos balsus, J.Corbynas turi šansų laimėti. O tai būtų įdomu“, – tikino M.A.Haroldas.
„Feisbuke matau, kad mano draugai iš JK dalijasi vien informacija apie J.Corbyną, laiko jį roko žvaigžde, „kietu“. Man ši situacija primena Vilniaus savivaldybės rinkimus, kuriuose varžėsi Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius.
Paskutinę minutę paaiškėjo, kad žmonės galvoja, jog Šimašius yra „kietas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės narys.
Anot M.A.Haroldo, kietojo „Brexit“ scenarijus nelabai įmanomas net ir tuo atveju, jei nugalėtų konservatoriai: „Visi ieško išeities iš šios nesąmonės. Tiek Corbynas, tiek May būtų priversti kurti minkštesnio išstojimo iš ES scenarijų.“
