JK pasitraukimą iš bloko reglamentuosiančio Įstatymo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos svarstymas parlamente vyksta toli gražu ne sklandžiai.
Lordų Rūmai neseniai priėmė 15 pataisų, švelninančių Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos sąlygas.
Antradienį ir trečiadienį vyriausybė mėgins atšaukti šiuos pakeitimus per balsavimus Bendruomenių Rūmuose, tačiau jai gresia maištas konservatorių gretose, nes kai kurie parlamentarai nori išlaikyti glaudžius ryšius su bloku po „Brexit“.
Th.May pirmadienį rengiasi susitikti su bendrapartiečiais parlamente ir pamėginti numalšinti potencialų sukilimą. Jos atstovas Jamesas Slackas pareiškė, kad visi įstatymų leidėjai turi paremti vyriausybę rengiant šį „esminį“ teisės aktą.
JK turi pasitraukti iš ES 2019-ųjų kovo 29-ąją, o Bendrija yra nusivylusi, kad Londonas vis dar nepateikė konkrečių pasiūlymų dėl ateities santykių su ES.
Į dvi stovyklas suskaldytas ir Th.May kabinetas: pavyzdžiui, užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas palaiko visišką pasitraukimą iš ES struktūrų, o iždo sekretorius Philipas Hammondas norėtų išsaugoti artimus ryšius su bloku – Britanijos didžiausiu prekybos partneriu.
Viena premjerės atstovė pirmadienį pareiškė, kad dokumentas, kuriame turi būti išdėstyta vyriausybės pozicija dėl derybų, nebus paviešintas prieš birželio 28–29 dienomis vyksiantį ES viršūnių sutikimą, kaip buvo planuojama anksčiau.
Tvyrant neapibrėžtumui, išstojimo procesą su nuolat didėjančiu nerimu stebi Europos verslas. Pirmadienį trys įtakingos vokiečių verslo organizacijos paragino Londoną išsamiau paaiškinti savo planus dėl ateities santykių su ES.
Pramonės lobistų grupės BDI vadovas Dieteris Kempfas pabrėžė, kad „mūsų įmonėms iki spalio būtina aiškiai suprasti jų planus po „Brexit“ dienos“.
Jo kolega, vadovaujantis darbdavių asociacijai BDA, Ingo Krameris nurodė, kad po „Brexit“ vokiečių bendrovėms turi būti suteikta galimybė „kuo įmanoma lengviau“ siųsti darbuotojus į JK filialus.