MI5 vadovas Andrew Parkeris Berlyne deklaravo, kad kovo mėnesį Anglijoje įvykdytas Rusijos piliečių Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimas nervus paralyžiuojančia medžiaga, kai taip pat nukentėjo vienas policininkas, buvo „tyčinė ir tikslinga piktybinė veikla“ Jungtinės Karalystės teritorijoje.
A.Parkeris, kuris jau 35 metus dirba žvalgybos srityje, pasakė, kad ši ataka įrodo Rusijos pasiryžimą savo tikslų siekti „agresyviais ir pražūtingais veiksmais“. Tai esą gali paversti šią šalį „dar labiau izoliuotu pariju“.
Rusija neigė, kad yra kaip nors susijusi su Jungtinei Karalystei šnipinėjusio buvusio karinės žvalgybos agentūros GRU darbuotojo S.Skripalio ir jo dukters apnuodijimu, ir reikalavo Britanijos atskleisti įrodymus, kurie paremtų jos tvirtinimą, kad tikėtina kaltininkė yra Rusijos valstybė.
A.Parkeris taip pat pasmerkė Kremliaus dezinformaciją po minimos atakos – pirmojo nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimo Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
Berlyne susirinkusiems saugumo vadovams jis pasakė, kad reikia „peršviesti šį melo, pusiau tiesos ir klaidinimo rūką, skleidžiamą jų propagandos mašinos“. Tai buvo pirmoji užsienyje pasakyta savo pareigas einančio MI5 vadovo kalba.
66 metų S.Skripalis po kovo 4 dienos užpuolimo Anglijos Solsberio mieste tebėra ligoninėje. Jo 33 metų duktė Julija ir minėtas britų policininkas iš ligoninės jau išrašyti.
Vyksta didžiulio masto tyrimas, siekiant nustatyti žudiką ar žudikus.
A.Parkeris pagyrė tarptautinį atsaką į įvykius Solsberyje, kai 18 iš 28 Europos Sąjungos šalių sutiko paremiant JK išvaryti dešimtis rusų diplomatų.
Britų žvalgybos vadovas taip pat padėkojo Europos saugumo agentūroms už paramą tiriant teroro aktą Mančesteryje, beveik prieš metus pareikalavusį 22 gyvybių. Jis atskleidė, kad MI5 ir policija po penkias gyvybes nusinešusios atakos Vestminsteryje 2017 metų kovą sužlugdė 12 sąmokslų.
Nuo 2013 metų iš viso buvo užkirstas kelias 25 atakoms.
A.Parkeris pažymėjo, jog yra „įsitikinęs dėl mūsų pajėgumo dorotis su šiomis grėsmėmis“. Taip jis galvoja „dėl mūsų demokratinių sistemų stiprybės ir gebėjimo atsigauti, dėl mūsų visuomenių gebėjimo atsigauti ir bendrų su Europos partneriais vertybių“.
„Europos bendradarbiavimas žvalgybos srityje šiandien yra paprasčiausiai neatpažįstamas, palyginti su tuo, kaip atrodė prieš penkerius metus. Nepastoviame šiandienos pasaulyje mums labiau nei bet kada reikia tos bendros jėgos“, – teigė A.Parkeris.
Tačiau jo komentarai buvo pasakyti tą pačią dieną, kai Britanijos Lordų Rūmai perspėja, kad šaliai reikia parengti bendradarbiavimo su ES saugumo srityje planus laikotarpiui po „Brexit“.
„Mes nerimaujame, kad vyriausybė dar nepaaiškino, kaip būtų galima praktiškai įgyvendinti jos aukšto lygio siekius“, – sakoma pirmadienį paskelbtoje Lordų Rūmų ES užsienio reikalų pakomitečio studijoje.
