Briuselio lenktynės dėl postų: kas laimėjo, o kas neturi ką švęsti?

Portalas net ne juokais priduria, kad kai kurie atsilikėliai, kaip vėliau paaiškėjo, iš tiesų laimėjo, o tie, kurie laimėjo, tai padarė tiesiog nepralošdami.

Deja, prie tų, kurie yra patenkinti vadinamuoju lyderių paketu, tikrai negalima priskirti Vidurio ir Rytų Europos.

Į geografinį balansą atsižvelgta nebuvo. EK, jei bus patvirtina kaprizingo Europos Parlamento (EP), vadovaus vokietė, EP pirmininkaus italas, Europos Vadovų Tarybą šauks belgas, ES užsienio politiką prižiūrės ispanas, o Europos centrinio banko (ECB) vadovo kėdę užims prancūzė.

Kitaip tariant, nors galbūt šiuo metu Bendrijai jau svarbesnė tiesiog politika, o ne geografija, senoji Europa rezultatu 5:0 sutriuškino naująją Europą. Be galo įdomu ir tai, kad Europos karalienė, Vokietijos kanclerė Angela Merkel tapo vienintele lydere, nebalsavusia už savo pačios kandidatę.

Kas laimėjo?

Emmanuelis Macronas

Akivaizdu, kad Prancūzijos prezidentas tiesiog sutriuškino vadinamąją Spitzenkandidat sistemą, pagal kurią EK pirmininku tampa didžiausios EP frakcijos nominuotas kandidatas.

O kartu „nužudė“ vokiečio centro dešinės kandidato Manfredo Weberio, kurio nelaikė pakankamai kompetentingu, kandidatūrą.

Be to, E.Macronas į ECB pirmininkus prastūmė savo tautietę Christine Lagarde, o belgas Charles'is Michelis, geras ir liberalus liberalaus Prancūzijos lyderio bičiulis, vadovaus EVT.

„Scanpix“/AP nuotr./E.Macronas Briuselyje

E.Macronas nė kiek nesikuklina – naujųjų lyderių paketą jis jau pavadino „visiškai frankofonišku“. Tai tiesa – ir U.von der Leyen, ir Ch.Michelis, ir naujasis EP pirmininkas Davidas-Maria Sassoli, ir Išorės veiksmų tarnybai vadovausiantis ispanas Josepas Borrellis puikiai kalba prancūziškai.

Galiausiai U.von der Leyen, jei bus patvirtinta EK pirmininke, tikrai liks E.Macronui skolinga – jos kandidatūra buvo prancūzo idėja. E.Macronas pakankamai įžūlus, kad prireikus primintų apie įsiskolinimą.

Feminizmas

Kai daug dešimtmečių lauki pirmosios EK pirmininkės moters, bet tuomet gauni net dvi, džiaugtis negali. Tiek C.von der Leyen, tiek Ch.Lagarde gali didžiuotis įspūdingais CV, nors be skandalų toli gražu nėra apsiėjusios.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ursula Von der Leyen

Be to, nors ES konkurencijos komisarei Margrethe Vestager EK pirmininke tapti nepavyko, ji, be jokios abejonės, vaidins dar svarbesnį vaidmenį Komisijoje.

ES užsienio politika

Patenkinti gali būti ir tie, kurie ES politikos mechanizme nori mažiau nuobodžios biurokratijos ir daugiau dėmesio užsienio bei saugumo politikai.

Mat naujojoje Komisijoje dirbs du užsienio reikalų ministrai (dabartinis – ispanas J.Borrellis, buvęs – olandas Fransas Timmermansas, o visai struktūrai vadovaus Vokietijos gynybos ministrė U.von der Leyen.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Charles'is Michelis

Šiam belgui, panašu, paprastų rinkėjų balsai nereikalingi. Su savo partija gegužę Belgijoje ir nacionaliniuose, ir EP rinkimuose prastai pasirodęs Ch.Michelis bus EVT pirmininkas. Negana to, pats jauniausias – jam vos 43-eji.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Charles'is Michelis

Elitas Davose

Pasaulio ekonomikos forumą Šveicarijos Alpėse, Davose, nuolat lanko ir labai mėgsta tiek U.von der Leyen, tiek Ch.Lagarde, tiek Ch.Michelis. Tarptautinio valiutos fondo vadovo postą jau palikusi prancūzė Ch.Lagarde net vadinama „Davoso karaliene“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Christine Lagarde

Dinastijos

U.von der Leyen ir Ch.Michelis yra politikų atžalos. Vokietės tėvas dirbo EK ir vėliau tapo Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemės vadovu, o Louis Michelis yra buvęs Belgijos diplomatijos vadovas ir ES ekskomisaras.

Prancūzijos bankai

Ch.Lagarde toli gražu nelaikoma monetarinės politikos eksperte, bet ji vis tiek galėtų būti naudinga Paryžiui, jei stambus Prancūzijos bankas neišlaikytų vadinamojo streso testo ir pakviptų jo restruktūrizavimu.

Daug specialistų dejuoja, esą Ch.Lagarde yra politikė, ateinanti tvarkytis labai sudėtingoje ECB mašinoje. Bet moksliukai vis tiek nugalės – juk jie puls į pagalbą naujajai vadovei, kuri, stokodama patirties, ją mielai priims.

Kas pralaimėjo?

Rytų Europa

Višegrado ketverto (V4) – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos – lyderiai dar kartą parodė, kad geba griauti. Ką nors sukurti sunkiau.

V4 ir Italijos lyderiai sėkmingai užblokavo iniciatyvą EK pirmininku paskirti F.Timmermansą, kuris regiono šalims nepatinka dėl pastangų nubausti jas už galimus teisės viršenybės principo pažeidimus.

„Scanpix“/AP nuotr./Višegrado ketverto šalių premjerai

Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacas net išdidžiai pranešė, kad Budapeštui kartu su sąjungininkais pavyko „nuversti Timmermansą“. Vengrai net oficialiuose pranešimuose rašė apie mistišką George'o Soroso sąmokslą.

Vis dėlto, be to, V4 pasiekti daugiau nieko nepavyko, o nukentėjo ir postų negavusios Baltijos šalys, nors Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatūra, regis, buvo minima kaip kompromisinis variantas.

Lietuvos Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis šią savaitę išreiškė apgailestavimą, kad regionui neatiteko nė vienas nors kiek svarbesnis postas ES institucijose.

Negana to, juk F.Timmermansas ir toliau eis EK vicepirmininko pareigas, o EVT vadovu taps Ch.Michelis, kurio vyriausybė Belgijoje sugriuvo dėl atkaklios jo paramos Jungtinių Tautų migracijos paktui, taip nekenčiamam Vidurio Europoje.

Manfredas Weberis

Apie M.Weberį kaip apie „be penkių minučių“ EK pirmininką kalbėta kelis mėnesius, jei ne pusmetį – juk jis buvo pagrindinis centro dešiniųjų Europos liaudies partijos (EPP) kandidatas.

Tokios kalbos tik padažnėjo po EP rinkimų – juk juose daugiausia mandatų iškovojo būtent centro dešinieji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Manfredas Weberis

Tačiau M.Weberis nemažai daliai įtakingų lyderių, visų pirma – E.Macronui, pasirodė per nuobodus ir nepatyręs, tad per derybas jo kandidatūra buvo atmesta.

Dabar vokiečiui teks nedėkinga užduotis įtikinti savąją EPP frakciją nemaištauti ir balsuoti už C.von der Leyen per jos tvirtinimo EK pirmininke procedūrą maždaug už dviejų savaičių.

Šiaurė

Skandinavijos šalys ir Suomija dar niekada neturėjo EK pirmininko ar užsienio politikos vadovo, bet šįmet į kovą atvyko apsiginklavusios netrumpu kandidatų į visus penkis postus sąrašu.

Bet, jei neskaičiuotume svarbesnį vaidmenį EK gausiančios M.Vestager, šiauriečiai vienas po kito buvo eliminuoti ir iš Briuselio išvyko tuščiomis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Margrethe Vestager

Martinas Selmayras

Įtakingas EK generalinis sekretorius M.Selmayras paprastai galiausiai laimi. Nugalėti jis dar gali, jei, pavyzdžiui, bus paskirtas vadovauti Pasaulio prekybos organizacijai ar ES ambasadoriumi Londone.

Tačiau kol kas jį galima priskirti prie pralaimėjusiųjų. M.Selmayras neišrūpino EK pirmininko posto Kroatijos premjerui Andrejui Plenkovičiui.

O kadangi jis kaip vokietis paskirtajai EK vadovei, dar vienai vokietei U.von der Leyen, dirbti nebegalės pagal nerašytas ES taisykles, su Komisija šiam pareigūnui greičiausiai teks atsisveikinti. Dauguma europarlamentarų tikrai būtų patenkinti: jie M.Selmayro labai nemėgsta.

Jaunimas

Švedė paauglė Greta Thunberg savo kalbomis apie klimato kaitos keliamą pavojų žmonijai įaudrino milijonus jaunų žmonių, kurie dalyvauja penktadieniniuose protestuose. Nenuostabu, kad kalbų apie atsišviežinimą ir ES institucijose būta daug.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Greta Thunberg

Bet pažiūrėkime, ką turime. J.Borrelliui – 72-eji, Ch.Lagarde – 64-eri, D.M.Sassoli – 63-eji, o U.von der Leyen – 60 metų. Jaunesnis – tik Ch.Michelis, bet ir jam – jau 43 metai.

Balkanai

Valstybėms Pietryčių Europoje, kurios viliasi vieną dieną būti pakviestos prisijungti prie ES, derybų maratonas Briuselyje tapo dvigubu smūgiu.

Visų pirma, po nesėkmingų naktinių diskusijų E.Macronas įsiutęs paskelbė, kad blokuos bet kokią Bendrijos plėtrą tol, kol europinės institucijos nepatobulins sprendimų priėmimo procedūrų.

O tada užsienio politikos portfelis buvo atiduotas J.Borrelliui – ispanui. Madridas oficialiai nepripažįsta nepriklausomo Kosovo.

Ir laimėjo, ir pralaimėjo

Angela Merkel

Jau nebe pirmą kartą Vokietijos kanclerę sunku priskirti prie konkrečios kategorijos. Ir šis viršūnių susitikimas jai baigėsi dvejopai.

Ir EVT, ir EPP atmetė abu jos siūlytus kandidatus į EK pirmininkus – ir M.Weberį, ir F.Timmermansą. Be to, Vokietijos žiniasklaida ją iškritikavo dėl Spitzenkandidat procedūros atsisakymo.