Kaip skelbia portalas globalpost.com, Molenbekas susilaukė pasaulinio dėmesio po to, kai paaiškėjo, kad šiame rajone gyveno keli „Islamo valstybės“ (IS) teroristai, dalyvavę Paryžiaus išpuoliuose, nusinešusiuose 130 gyvybių.
Dėmesys šiam rajonui pakurstė kritiką, kad Belgijos valdžia užsimerkė prieš problemas, susijusias su skurdžia, imigrantų tankiai apgyvendinta teritorija, kurioje pažeidžiamus jaunuolius verbuoja džihadistai.
Maždaug prieš dvejus metus ekstremistai atvirai ragino pradėti džihadą gatvėse ir prie mečečių, tuomet valdžia ėmėsi priemonių ir įvykdė daugybę sulaikymų. Nuo tada verbuotojai pakeitė taktiką ir ėmė jaunuoliams „plauti smegenis“ diskretiškiau, pasitelkdami tam internetą.
Belgijoje gyvena 11 mln. žmonių. Iš šios šalies į Siriją prisijungti prie tenykščių džihadistų išvyksta daugiausia daugiausia gyventojų Europoje, nuo 2011-ųjų ten išvyko daugiau kaip 500 šalies piliečių.
Kartais verbuotojai laukia rajono gatvės užkampiuose, tikėdamiesi, kad pavyks užmegzti pokalbį su su Molenbeko gyventojais. Jų metu, anot vietinių, jie bando apeliuoti į jų nusivylimą dėl galimybių stokos arba pastebimas neteisybes.
18-metis Sofianas, kuris ieško apsaugininko darbo, pasakojo, kad niekuomet nesusidūrė su tokiais verbuotojais. Tačiau jo draugai taip – jie sustabdomi gatvėse, parkuose, daugiabučių koridoriuose ir jaunuoliai kartais „užkimba“.
Pirmiausia, pagalvoji, kad „šie vyrukai kaip ir mes ir gali būti šaunu“, tačiau vėliau suvoki, kad jie kupini ekstremistinių idėjų, – naujienų agentūrai AFP pasakojo jis.
„Pirmiausia, pagalvoji, kad „šie vyrukai kaip ir mes ir gali būti šaunu“, tačiau vėliau suvoki, kad jie kupini ekstremistinių idėjų“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo jis. Pasak vaikino, jie ragina vykti su jais į Siriją – esą jų gyvenimas čia yra sumautas. „Internetu viskas vyksta taip pat, jie nesislepia – deda nuotraukas į „Facebook“, rašo žinutes, kelia vaizdo įrašus ir jais dalijasi“, – pridūrė Sofianas.
Socialinis darbuotojas Olivieras Vanderhaeghenas, dirbantis su radikalėjimo prevencija Molenbeke, sakė, kad vietos gyventojų sudėtis palengvina verbavimą.
„Čia gyvena didelė arabų-musulmonų bendruomenę, susidurianti su daugybe sunkumų“, – atkreipė dėmesį jis, pridurdamas, nemažai Molenbeko gyventojų neturi darbo, todėl verbuotojai „sužaidžia su jaunuolius apėmusiu beviltiškumu“.
Verbuotojai nueina į pogrindį
Kai policijos pareigūnai slapta „ateina čia bandyti susekti (potencialius neramumų kurstytojus), bet juos pačius per pusvalandį demaskuoja vietos gyventojai“, – sakė jis. „Sudėtinga juos susekti – ir verbuotojai tai žino“, – pridūrė O.Vanderhaeghenas. Vis dėlto, anot jo, radikalai suvokia, kad Molenbeke užverbuoti naujus žmones vis sudėtingiau, nes rajonas įgijo tam tikrą reputaciją.
Molenbeko mero pavaduotoja Sarah Turine, atsakinga už jaunimo reikalus, teigė, kad nepaisant to, „vis labiau verbuojama pogrindyje, slapta“. Ji pažymėjo, kad užpuolikai, susiję su Paryžiaus ir Briuselio išpuoliais, niekuomet nėra buvę Sirijoje. Juos siejo tik vienas dalykas – ilgas smulkių nusikaltimų sąrašas ir praleistas laikas už grotų. Ne išimtis buvo ir brolių Brahimo ir Salaho Abdeslamų iš Molenbeko rajono atvejis.
Brahimas Abdeslamas susisprogdino per išpuolius Paryžiuje lapkričio 13 d. Tuo metu Salahas Abdeslamas buvo sulaikytas Briuselyje kovo 18 d. per bendrą Prancūzijos ir Belgijos specialiųjų tarnybų operaciją.
Pamoka, kurią turėtume išmokti iš atakų, kad IS mobilizuoja tinklus nusikaltėlių, kurie nebūtinai turi būti susiję ideologiškai arba lankęsi Sirijoje... Tiesiog jie turi sutikti organizuoti išpuolius čia, – aiškino ji.
„Pamoka, kurią turėtume išmokti iš atakų, kad IS mobilizuoja tinklus nusikaltėlių, kurie nebūtinai turi būti susiję ideologiškai arba lankęsi Sirijoje... Tiesiog jie turi sutikti organizuoti išpuolius čia“, – aiškino ji.
Vienas jaunuolis vardu Anis jautė gyvenime tuštumą. Tai esą paskatino jį išvykti į Siriją – tuomet jis tebuvo sulaukęs pilnametystės. Iš ten jis negrįžo – žuvo praėjusių metų vasarį per antskrydžius prieš IS taikinius Sirijoje.
Jo motina Geraldine Henneghien yra Molenbeko tėvų asociacijos narė. Šią asociaciją įkūrė šeimos, kurių vaikai išvyko į Siriją.
„Mes paprasčiausiai turime dirbti su jaunais žmonėmis ir aiškiai jiems pasakyti, kokia jų vieta Belgijos visuomenėje – ir nustoti kalbėti, kad jie tėra imigracijos padarinys“, – teigė G.Henneghien.
