Britų premjerei vos užsitikrinus kabineto paramą savo „Brexit“ planui, dėl kurio ji neteko dviejų už išstojimą iš ES pasisakančių ministrų, nusprendusių atsistatydinti, ši parama ėmė byrėti.
ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier ketvirtadienį atmetė esminę T.May „Brexit“ plano nuostatą – Londono pasiūlytą sprendimą dėl Jungtinę Karalystę ir ES valstybę narę Airiją skiriančios sienos, kuri išliktų atvira, tokiu būdu išvengiant vadinamosios kietos sienos.
Europos Sąjunga jokiai trečiajai šaliai „negali perduoti įgaliojimų taikyti savo muitų politiką ir taisykles ir jų neperduos“, pareiškė M.Barnier, komentuodamas Londono pasiūlymą nustatyti dvejopą apmokestinimo sistemą, pagal kurią kiekvienoje Airijos sienos pusėje būtų renkami muitai kitos šalies vardu.
Tuo tarpu buvęs užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas straipsnyje dešiniųjų leidinyje „The Spectator“ ir vėl primygtinai paragino derybose dėl „Brexit“ nedaryti jokių nuolaidų Sąjungai.
Nedidelės proeuropietiškos Liberalų demokratų partijos atstovas spaudai, blaiviai komentuodamas padėtį, pareiškė, jog Th.May „planas kovoja dėl išlikimo“.
Vis dėlto Th.May mano galėsianti likusias 27 ES valstybes nares individualiai įtikinti pritarti jos planui ir kartu su savo vyriausybės ministrais pastarosiomis savaitėmis pradėjo susitikimus su bloko valstybių vadovais.
Penktadienį, prieš išeidama 15 dienų atostogų, ji Zalcburge susitiko su Austrijos kancleriu Sebastianu Kurzu ir pareiškė, kad tikisi aptarti savo „Brexit“ planą.
Savo ruožtu S.Kurzas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, pažymėjo, kad yra „svarbu išvengti kietojo „Brexit“, ir pridūrė, jog tikisi, kad „sprendimą“ šiuo klausimu pavyks rasti iki spalio.
Tačiau M.Barnier sugriovė Th.May viltis, pareiškęs, kad derybose tarp jo ir 27 lyderių „nėra jokio skirtumo“, ir leidęs suprasti, jog užkulisiuose susitarimo nepavyks pasiekti.
Tuo tarpu svarbiausias yra laikas. Principinis susitarimas turi būti pasiektas per mažiausiai tris mėnesius – iki Europos aukščiausiojo lygio susitikimo, įvyksiančio spalio viduryje.
Po to jį reikės ratifikuoti ir tuomet perduoti Europos ir Didžiosios Britanijos parlamentams, kurie jį turės patvirtinti – arba ne – iki „Brexit“ termino pabaigos, t. y. 2019 metų kovo 29-osios.
Baiminamasi maisto trūkumo
M.Barnier mato vienintelį Airijos sienos problemos sprendimą – Europos muitų sąjungoje turi likti ne vien Šiaurės Airija, o visa Jungtinė Karalystė.
Tačiau už „Brexit“ pasisakantiems konservatoriams, kurie jau niršta dėl vyriausybės žingsnių glaudžių ryšių su ES išsaugojimo link vietoj visiško jų nutraukimo ir naujų prekybos sutarčių sudarymo, šis sprendimas yra nepriimtinas. Jį kol kas atmeta ir pati T.May.
Dėl aklavietės, kurioje buvo atsidurta sprendžiant šį klausimą, taip pat buvo suteikta daugiau pagrindo teorijai, kad Jungtinė Karalystė iš ES gali pasitraukti be susitarimo, nors tai, kaip manoma, sukeltų katastrofiškų pasekmių Didžiosios Britanijos ekonomikai ir finansų sektoriui.
Taip pat buvo duota peno įvairiems niūriems padėties po „Brexit“ scenarijams, be kita ko, prognozuojantiems maisto produktų deficitą ir milžiniškas eismo spūstis.
Nujausdamas problemas sienos klausimu, „Brexit“ sekretorius Dominicas Raabas šią savaitę pažymėjo, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė imasi priemonių sukaupti atsargų, siekiant užtikrinti „tinkamą maisto pasiūlą“ 40 proc. suvartojamo produktų importuojančioje šalyje, jeigu „Brexit“ būtų įgyvendintas be susitarimo
Ministrai taip pat ėmėsi veiksmų, kad dalis greitkelio Kente – Europos žemynui artimiausioje Anglijos dalyje – būtų pertvarkyta į stovėjimo aikštelę sunkvežimiams, lauksiantiems patikros Lamanšo sienos perėjimo punkte.
Pagal kitą hipotezę, gali būti sudarytas „žeminantis“ susitarimas, dėl kurio šalis galėtų tapti panaši į Veimaro respubliką, egzistavusią neramiu laikotarpiu, kurį išgyveno Vokietija po Pirmojo pasaulinio karo, rašoma kairiųjų dienraščio „The Guardian“ redakciniame straipsnyje.
„Per kitus metus ar dvejus galbūt pamatysime, kaip iškyla pagiežinga, pikta Britanija: visuomenė, kurią drasko vidaus nesutarimai ir ekonominiai sunkumai, kurią nuvylė jos valdančiosios klasės, kuri jaučiasi pažeminta ir kurioje tvyro nesantaika“, – trečiadienį parašė Timothy Gartonas Ashas, paraginęs Europos Sąjungą į „Brexit“ krizę reaguoti politiškai, o ne vien biurokratiškai.
Siekdamas užkirsti kelią tokiems scenarijams, proeuropietiškas dienraštis „The Independent“ inicijavo peticiją, raginančią surengti antrąjį referendumą. Tikimasi, kad tokio balsavimo rezultatai būtų priešingi per 2016 metų birželį įvykusį balsavimą priimtam šokiruojančiam sprendimui pasitraukti iš ES.
Šis scenarijus, nors vyriausybė jį atmeta, sulaukia vis daugiau visuomenės paramos, parodė penktadienį laikraštyje „The Times“ paskelbti apklausos rezultatai.
Už antrąjį referendumą pirmą kartą pasisakė dauguma apklaustųjų: šiai idėjai pritarė 42 proc. respondentų, tuo tarpu 40 proc. pareiškė nenorintys kito referendumo.
