Europos Vadovų Taryba, atstovaujanti 27 ES valstybėms narėms, pranešė priėmusi Naujosios Zelandijos paktą ir nustatė, kad jis tikriausiai įsigalios 2024-ųjų pradžioje, kai jį ratifikuos Velingtonas.
Susitarime numatyta palaipsniui mažinti muitus į bloką įvežamai Naujosios Zelandijos avienai, jautienai, vynui ir vaisiams, pavyzdžiui, kiviams, o ES eksportui, įskaitant mašinas ir transporto priemones, kiaulieną, šokoladą, vyną ir sausainius, taip pat bus pagerintos sąlygos.
Šiuo metu abipusė prekyba prekėmis ir paslaugomis siekia 9,1 mlrd. eurų, tačiau tikimasi, kad per dešimtmetį, įsigaliojus naujajam susitarimui, ji išaugs 30 procentų.
Naujosios Zelandijos vyriausybė apskaičiavo, kad dėl šio susitarimo iš jos jautienos, avienos ir pieno produktų eksporto būtų galima gauti papildomų 365 mln. JAV dolerių (333,9 mln. eurų) per metus.
450 mln. gyventojų turinti ES yra trečia pagal dydį Naujosios Zelandijos, turinčios 5 mln. gyventojų, eksporto rinka.
Visgi sandoris neapsieina be kritikos Europoje.
Pavyzdžiui, Prancūzijos jautienos ir pieno sektoriai išreiškė nuogąstavimą dėl Naujosios Zelandijos produktų, gaunamų iš žemės, kurioje naudojami Europos Sąjungoje uždrausti pesticidai ar herbicidai.
Tačiau Europos Komisija pabrėžė, kad visi į ES rinką patenkantys maisto produktai turi atitikti bloko standartus, ir pažadėjo taikyti griežtą patikrų sistemą.
Nutrūkusios derybos su Australija
Prekybos susitarimo su Naująja Zelandija patvirtinimas kontrastuoja su praėjusį mėnesį žlugusiu daug didesniu susitarimu, dėl kurio ES šešerius metus derėjosi su Australija.
Šios derybos, kuriomis siekta išplėsti šiuo metu 56 mlrd. eurų vertės prekybą, nutrūko dėl žemės ūkio klausimų.
Vienas iš klausimų buvo tai, kiek Europa yra pasirengusi atverti savo rinką iš Australijos importuojamai avienai, jautienai ir cukrui.
Kitas klausimas buvo, kiek Kanbera yra pasirengusi priimti ES geografinius rodiklius, atsižvelgiant į tai, kad Australijos gamintojai šiuo metu gamina prekes su pavadinimais, kuriuos Briuselis nori padaryti išskirtiniais Europos regionams.
ES stengiasi sudaryti dar vieną, dar didesnę prekybos sutartį su Pietų Amerikos MERCOSUR – Argentinos, Brazilijos, Uruguvajaus ir Paragvajaus – bloku, su kuriuo abipusė prekyba šiuo metu siekia 98 mlrd. eurų.
Dėl šio pakto iš esmės susitarta 2019 metais, tačiau nuo tada jis įstrigo dėl ES susirūpinimo dėl miškų kirtimo ir konkurencijos žemės ūkyje bei Brazilijos susirūpinimo dėl viešųjų pirkimų atvėrimo Europos bendrovėms.
ES ir keturios MERCOSUR šalys aiškinasi, ar joms pavyks sudaryti susitarimą iki kitos savaitės pabaigos.
Tačiau situaciją apsunkino Argentinoje įvykę prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo dešiniųjų pažiūrų Javieras Milei (Chavjeras Milėjus), žadantis vykdyti radikalią ekonominę politiką.
