„Europa dabar kaip niekad susiduria su grėsmėmis – pradedant cheminio ginklo panaudojimu gatvėse, baigianti valstybių finansuojamomis kibernetinėmis atakomis“, – J.Kingo žodžius citavo EK spaudos tarnyba.
Komisaras pažymėjo, kad „mums atėjo metas aktyvinti pastangas, siekiant užbaigti darbą, susijusį su saugumo sąjunga“.
Pasak jo, atsakomybę už šį darbą turi prisiimti ES institucijos ir bloko valstybės narės.
„Kalbant apie kovą su terorizmu, kibernetinėmis grėsmėmis ir organizuotu nusikalstamumu, esame stipresni, jei veikiame kartu“, – pridūrė EK narys.
Saugumo sąjunga yra 2016-aisiais EK pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio pristatytas mechanizmas, turintis geriau saugoti ES piliečius nuo įvairių grėsmių. Už šios priemonės įgyvendinimą atsakingas J.Kingas.
Trečiadienį paskelbtame Europos Komisijos pareiškime pabrėžiama, kad saugumo sąjungą būtina galutinai sukurti iki kitų metų kovą vyksiančių Europos Parlamento rikimų.
2016-aisiais Europos Parlamentas ir EK susitarė dėl bendros ES saugumo politikos; ji turi būti nukreipta „į kovą su terorizmu ir skatinti veiksmingos Saugumo sąjungos steigimą“.
Pernai gruodį šios institucijos, svarstydamos 2018–2019 metų teisėkūros prioritetus, nusprendė skirti pagrindinį dėmesį piliečių saugumui.
Praėjusią savaitę Nyderlandai paskelbė, kad balandį sutrukdė Rusijos karinės žvalgybos GRU agentų kibernetinei atakai prieš Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją (OPCW).
JAV Teisingumo departamentas savo ruožtu pateikė kaltinimus septyniems GRU pareigūnams dėl įtariamų kibernetinių nusikaltimų. Jie taip pat kaltinami mėginus įsilaužti į kai kurių JAV ir tarptautinių organizacijų tinklus.
Kovą Anglijos mieste Solsberyje buvo rasti netekę sąmonės buvęs GRU pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija. Britų premjerė Theresa May vėliau pareiškė parlamente, jog Skripaliai buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Rusija tokius kaltinimus kategoriškai atmeta ir tvirtina, jog pernai, prižiūrint OPCW, sunaikino visą savo cheminį arsenalą.
