Tačiau Europos vadovai sutarė: visi individualūs šalių žingsniai ribojant migrantų srautus turi būti koordinuojami ir atitikti Šengeno susitarimus. Prioritetu išlieka veiksmų planas su Turkija – nuspręsta kovo pradžioje vėl rengti viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus ir Ankaros atstovai.
„Gyvenkite ir leiskite gyventi“, – tokių Didžiosios Britanijos santykių su Europos Sąjunga ketvirtadienį sakė norintis Davidas Cameronas. Norinčios glaudžiau integruotis šalys laisvos tai daryti, bet turi būti užtikrinti ir kitų, to nenorinčių, interesai.
Britai nori riboti socialines išmokas imigrantams iš kitų bendrijos šalių. Nors sutarta, kad tai būtų taikoma tik naujai atvykstantiems, tačiau valstybių lyderiai susiginčijo, kokiam laikotarpiui tokios priemonės galėtų būti taikomos. Taip pat nesutariama, ar tik naujai atvykusių, ar visų imigrantų gimtinėje likusiems vaikams išmokas mokėti pagal tos šalies pragyvenimo lygį. Dar britai nori, kad į jų bankų veiklą nesikištų Briuselis bei atsiriboti nuo bet kokios gilesnės integracijos.
Pagrindinę šio Europos vadovų susitikimo temą – britų norą keisti savo narystės bendrijoje sąlygas – atidėję iki ryto, Europos lyderiai vakare diskutavo apie migrantų krizės valdymą, šios temos neišvengta nė viename vadovų susitikime nuo krizės pradžios.
Tiesa, Vadovų Tarybos paraštėse neįvyko planuotas 11 bendrijos narių susitikimas su Turkija, kuri mainais į Europos trijų milijardų eurų paramą įsipareigojo sumažinti į senąjį žemyną plūstančių migrantų srautą.
Turkijos premjeras atšaukė kelionę į Briuselį dėl trečiadienio vakarą Ankaroje įvykusio teroristinio išpuolio. Bet, pasak Angelos Merkel, atšauktas susitikimas – ne kliūtis intensyviai dirbti ir nuspręsti, kaip elgtis toliau.
„Prioritetą norime teikti Europos Sąjungos ir Turkijos migracijos darbotvarkei, įskaitant mūsų išorinių sienų apsaugą. Gerai, jei Europos Sąjunga dalysis našta su Turkija, bet turime apsaugoti išorines sienas, turime rasti legalios migracijos būdų“, – teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Jokių planų B neturi būti, turime išspręsti su planu A, – griežtos pozicijos laikėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Bet nors ir matyti Turkijos pastangų, kol kas pabėgėlių srautas į Europą neslūgsta, Europos lyderiai spaudžia Ankarą greičiau ir visiškai įgyvendinti susitarimus. Todėl kai neveikia europinės priemonės, šalys imasi veiksmų pavieniui ar grupėmis. Štai Austrija pareiškė, jog nepaisydama įspėjimų dėl pažeidžiamų bendrijos taisyklių, nuo penktadienio per dieną įsileis ne daugiau kaip 3 200 migrantų ir priims iki 80 prieglobsčio prašymų. Migrantų kelyje į Vokietiją esanti Austrija pernai sulaukė 90 tūkstančių prieglobsčio prašymų, šalies sieną kirto 700 tūkstančių migrantų.
Višegrado ketvertukas dar anksčiau šią savaitę pareiškė, kad jei dabartinės priemonės pasirodys neefektyvios, reikia plano B migrantams stabdyti prie Graikijos sienos su Bulgarija ir Makedonija.
„Jokių planų B neturi būti, turime išspręsti su planu A, t. y. Europa turi sugebėti įgyvendinti savo sprendimus, t.y. apginti išorinę sieną, o ne vidinėmis sienomis mėginti išspręsti klausimus, turi išspręsti migracijos centrų įkūrimą, turi išspręsti pasienio pajėgų sukūrimą, įgyvendinti, ką jau esame nusprendę praeitų metų pabaigoje“, – griežtos pozicijos laikėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Išsami Europos Vadovų Tarybos diskusija apie migraciją numatyta kovą, kai bus galima aiškiau įvertinti, kaip veikia dabartinės priemonės, susitikime dalyvaus ir Turkija. O šiandien Europos lyderių laukia angliški pusryčiai. Bus mėginama sutarti dėl Londoną tenkinančių narystės bendrijoje sąlygų. Kaip bepasibaigtų diskusijos, liks britai bendrijoje, ar ne, priklausys nuo būsimo referendumo rezultatų.
Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas įspėja, kad dar reikia daug padaryti, jog būtų pasiektas susitarimas, kuris užtikrintų Britanijos pasilikimą Bendrijoje. Tai D. Tuskas sakė po iki išnaktų trukusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio. Bendrijos lyderiai penktadienį toliau bandys rasti kompromisą dėl britų siūlomų reformų.
