Kaip rašo „Reuters“, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, rugsėjo 14-ąją kreipdamasis į Europos Parlamentą Strasbūre, galės per daug nesivargindamas pakartoti tai, ką sakė pernai: kad ES turi „paskutinę galimybę“ išsigelbėti nuo nacionalizmo bangos. Mat niekas pernelyg nepasikeitė. Pavojai tie patys.
Ne veltui praėjusią savaitę didžioji ES trijulė – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Italijos premjeras Matteo Renzi – simboliškai prakalbo apie Bendrijos vienybę ES lopšyje – Ventotenės saloje, kur 1941 metais italų fašisto Benito Mussolini kaliniai paskelbė manifestą apie vieningą Europą.
Drąsintis reikia, nes politinis kalendorius – itin sudėtingas.
Neramūs žvilgsniai į JAV
ES šalių lyderiai jau ruošiasi rugsėjo 16-osios neeiliniam viršūnių susitikimui Bratislavoje, kur jau be Jungtinės Karalystės atstovų bus brėžiami Bendrijos po „Brexit“ kontūrai.
O spalio 2 dieną Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas greičiausiai tėkš dar vieną antausį Briuseliui. Šalyje rengiamas iš esmės simbolinis referendumas – jo rezultatas iš esmės aiškus – dėl ES pabėgėlių kvotų.
V.Orbanas vasarą išreiškė viltį, kad lapkričio 8 dieną JAV prezidento rinkimus laimės „drąsusis“ Donaldas Trumpas.
J.C.Junckeris prieš metus į šią schemą investavo labai daug energijos, bet procesas iki šiol taip ir neįsibėgėjo, o balsavimas Vengrijoje jį gali palaidoti.
Tikriausiai pagrindinis iššūkis sunkius laikus išgyvenančiai ES – augantis euroskeptikų būrys. Ne tik Senajame žemyne – antai V.Orbanas vasarą išreiškė viltį, kad lapkričio 8 dieną JAV prezidento rinkimus laimės „drąsusis“ Donaldas Trumpas.
Daugelis kitų ES šalių lyderių tokio entuziazmo nerodo. Jiems D.Trumpas atrodo kaip visa griaunantis naivuolis, kuris džiaugsmingai pasveikino Jungtinės Karalystės apsisprendimą pasitraukti iš Bendrijos.
D.Trumpo pergalė už Atlanto gali suskaldyti ir taip jau skilinėjančią transatlantinę koaliciją Rusijos klausimu. Vis daugiau sostinių garsiai ragina peržiūrėti sankcijų Kremliui paketą.
Iššūkiai namų fronte
Žinoma, ir patys ES milžinių lyderiai turi kovoti su euroskeptikų iššūkiais. Pirmasis eilėje – Italijos premjeras M.Renzi.
Nors kol kas jam tenka netikėta užduotis įtikinti visuomenę, kad Italija sugebės atstatyti kelis per žemės drebėjimą sugriautus miestelius, lapkritį jo laukia itin svarbus referendumas.
Kairiųjų atstovas M.Renzi tikisi, kad piliečiai balsavimu palaimins jo siūlomas konstitucines reformas, kurios, premjero teigimu, kaipmat atgaivintų politinio paralyžiaus smaugiamą Italijos ekonomiką.
Tačiau apklausos liudija, kad kova bus įtempta, o populistinis „Penkių žvaigždučių“ judėjimas vis primena M.Renzi pažadą pasitraukti iš premjero posto, jei reformoms per referendumą nebus pritarta.
Po „Islamo valstybės“ atakų Paryžiuje ir Nicoje M.Le Pen populiarumas dar labiau išaugo.
Prancūzijos prezidento F.Hollande'o egzaminas laukia vėliau – kitų metų balandžio 23-iąją. Beveik neabejojama, kad per pirmąjį prezidento rinkimų turą jį sutriuškins kiti kandidatai, visų pirma – kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen.
Po „Islamo valstybės“ atakų Paryžiuje ir Nicoje M.Le Pen populiarumas dar labiau išaugo. Tiesa, ji greičiausiai nusileis bet kokiam varžovui antrajame rinkimų ture, už kurį daug prancūzų balsuos strategiškai.
Galiausiai A.Merkel dar nė nepatvirtino, kad nori ir ketvirtą kadenciją užimti kanclerės pareigas.
Aišku, rinkimai – tik po metų, ir A.Merkel – vis dar populiariausia politikė Vokietijoje. Tačiau aistros dėl jos pernykščio sprendimo atverti šalies duris daugiau nei milijonui migrantų nerimsta iki šiol.
Migrantų smarkiai sumažėjo
Grėsmių išsilaikymui vidaus politikos viršūnėje nemažai, tad lyderiai neretai neiškenčia ir pradeda laidyti kritikos strėles į Briuselį. Juk visada geriau, kai esą kaltas kažkas „kitas“ – tiesa, tik britų politikai pasistengė prieš Bendriją nuteikti daugumą rinkėjų.
Bet nors Briuselyje pokyčių nuo praėjusios vasaros nedaug, optimistai mato priežasčių džiaugtis.
ES narės toliau karštai ginčijasi dėl sąžiningo pasidalinimo pabėgėlių našta, tačiau migrantų į Bendriją atvyksta vis mažiau – bent jau į Graikiją.
Žmogaus teisių gynėjai šių metų pradžioje garsiai protestavo dėl ryžtingų susitarimų su ES nepriklausančiomis Balkanų šalimis, kad pastarosios uždarytų koridorius į Vakarų Europą iš Graikijos, ir sandorio su Turkija – kad migrantai nepasiektų ir Graikijos.
ES narės toliau karštai ginčijasi dėl sąžiningo pasidalinimo pabėgėlių našta, tačiau migrantų į Bendriją atvyksta vis mažiau.
Protestų, pasmerkimų, kalbų apie humanistinių idealų išdavimą buvo daug, tačiau statistika nemeluoja – tokios priemonės iš tiesų smarkiai sumažino atvykstančių migrantų skaičių.
ES pareigūnai tokiais pokyčiais garsiai nesigiria. Daugelis privačiai pripažįsta, kad šios priemonės neatitinka europietiškų vertybių – kaip ir faktas, jog Bendrija siekia mokėti Šiaurės Afrikos šalių vyriausybėms, kad šios stabdytų į Italiją per Viduržemio jūrą išsiruošusius migrantus.
Bet garsiai kalbėti ir nereikia. Didžioji A.Merkel, F.Hollande'o ir M.Renzi trijulė apie Europos vienybę kalbėjo nuo lėktuvnešio „Garibaldi“ denio.
Įvertinus tai, kad šis karo laivas Viduržemio jūroje ir gelbėja migrantus, ir atgraso nelegalius žmonių gabentojus, atsiveria kiek kitoks ES paveikslas.
Stringančios kompromiso paieškos
A.Merkel, F.Hollande'as ir M.Renzi praėjusią savaitę taip pat daug kalbėjo apie būtinybę greičiau vienytis saugumo srityje. O tokia retorika gali sugundyti skeptiškus rinkėjus, kurie nėra patenkinti Europos blaškymusi vis globalesniame pasaulyje.
O ir J.C.Junckeris, kuriam nebereikia kantriai tylėti dėl nenoro paleisti britus, kalba vis drąsiau. Jis praėjusią savaitę pavadino valstybių sienas „blogiausiu visų laikų išradimu“, o vėliau priminė seną savo troškimą sukurti „Europos armiją“.
Anksčiau tokios kalbos daugeliui sukeldavo tik šypsnį – juk Europoje vis aktyvesnė NATO. Bet per kelias pastarąsias dienas apie bendras karines struktūras kalbėjo ir A.Merkel, ir kitų Bendrijos narių lyderiai.
Kadangi Jungtinės Karalystės, kuri trauksis iš ES, veto jau iš esmės yra niekinis, bendradarbiavimas karinėje srityje matomas kaip tramplinas aktyvesnei Bendrijos integracijai.
Dabar ES lyderiams reikia susitarti, kaip elgtis su britais per derybas dėl „Brexit“ sąlygų – gražiai ar griežtai. Svarbu ir aiškiai nustatyti bei sutvirtinti silpnąsias euro zonos vietas, taip pat – susitarti, kaip pagerinti santykius su Rusija, ir rasti kompromisą dėl sankcijų.
O kompromisą rasti bus nelengva. A.Merkel praėjusią savaitę daug kalbėjo apie saugumą, investicijas ir galimybes jaunimui, bet ji įspėjo: „Yra fragmentacijos, savanaudiškumo, užsisklendimo pavojus.“