Kaip rašo „The Guardian“, kuris cituoja naujienų agentūrą „Reuters“, Theresai May pateikiamas naujas terminas – JK iš ES turi pasitraukti iki spalio 31 dienos. Tiesa, paliekama galimybė šį terminą iš naujo persvarstyti birželį.
Netrukus apie priimtą sprendimą dėl „Brexit“ atidėjimo oficialiai prakalbo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Šis „Brexit“ atidėjimo pasiūlymas yra toks lankstus, kokio aš tikėjausi, nors atidėjimo terminas trumpesnis nei tikėjausi, laiko turėtų užtekti, kad Didžioji Britanija pagaliau atrastų geriausią jiems išeitį“, – vėlyvą trečiadienio naktį po pasibaigusio ES viršūnių susitikimo žurnalistams sakė Donaldas Tuskas ir pridūrė, kad per šiuos šešis mėnesius Didžiajai Britanijai nederėtų švaistyti laiko.
Jis pažymėjo, kad Th.May vyriausybė dabar turi laiko patvirtinti sutarčiai, pernai lapkritį suderintai su ES lyderiais, parengti naują strategiją arba apskritai sustabdyti „Brexit“ procesą.
„Dabar situacija Jungtinės Karalystės rankose, kad iki pratęsto termino pabaigos būtų ratifikuotas susitarimas. Ji taip pat galės pagalvoti bendrai apie „Brexit“ strategiją, o tai galėtų nulemti politinės deklaracijos, bet ne išstojimo sutarties pakeitimus“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė D.Tuskas.
Pasibaigus neeiliniam Europos Sąjungos viršūnių susitikimui, per kurį su Britanija buvo susitarta pratęsti „Brexit“ terminą, D.Tuskas ketvirtadienį taip pat sakė, kad Londonas dar gali atsisakyti išstoti.
„Iki šio periodo pabaigos Jungtinė Karalystė dar turi galimybę atšaukti (procesą pagal ES sutarties) 50-ąjį straipsnį ir „Brexit“ bus atšauktas“, – pažymėjo D.Tuskas.
Tuomet, pasak jo, Britanija pratęstų savo bendradarbiavimą kaip ES narė, išsaugodama visas savo teises.
Trečiadienio naktį priimtas ES šalių sprendimas reiškia, kad Didžioji Britanija nepaliks Europos Sąjungos be susitarimo penktadienį, balandžio 12 dieną, kas būtų reiškę chaosą tarp abiejų pusių – Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos šalių.
Turės dalyvauti EP rinkimuose
Po užsitęsusių derybų Briuselyje paryčiais priimtas susitarimas reiškia, kad tuo atveju, jeigu Londonas pasiliks Europos Sąjungoje po gegužės 22 dienos, britų rinkėjai turės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Jeigu Britanija juose nesutiks dalyvauti, šalis turės palikti bloką birželio 1-ąją.
JK ministrė pirmininkė Theresa May sakė dabar toliau dėsianti pastangas, kad Britanijos parlamentas patvirtintų jos suderintą „Brexit“ sutartį, turinčią užtikrinti sklandų išstojimą. Premjerė pabrėžė, kad jos tikslas – išstoti „kiek įmanoma greičiau“.
Ketvirtadienį ji kreipsis į Bendruomenių Rūmus, o vyriausybės pareigūnai vėliau susitiks tolesnių derybų su pagrindine opozicine Leiboristų partija ir mėgins rasti išeitį iš politinės aklavietės.
Britanija jau pradėjo pasiruošimus EP rinkimams, bet Th.May žurnalistams sakė turinti vilties, kad iki gegužės 22 dienos pavyks užsitikrinti parlamento pritarimą jos „Brexit“ sutarčiai, todėl šalis balsuoti neprivalėtų.
„ES sutiko, kad pratęsimas gali būti nutrauktas, kai bus ratifikuota Išstojimo sutartis“, – nurodė ji.
Antras atidėjimas
Britų vyriausybė nusprendė prašyti ES antrąkart atidėti „Brexit“ datą, šalies parlamentui nesugebėjus pritarti su Briuseliu suderintai išstojimo sutarčiai, taip pat nepriėmus jokio alternatyvaus plano ir nesutikus išstoti be jokio susitarimo.
Iš pradžių numatytas Britanijos išstojimo iš ES kovo 29 dienos terminas jau kartą buvo pratęstas iki balandžio 12 dienos, JK parlamentui tris kartus neparėmus susitarimo, kurį Th.May ir kitų 27 ES šalių lyderiai pasirašė lapkričio mėnesį.
Kuo greičiau išstoti
Jungtinės Karalystės premjerė dar prieš trečiadienio posėdį pareiškė norinti, kad jos šalis „kuo greičiau“ išstotų iš Europos Sąjungos, nors pati atvyko į Briuselį prašyti kitų valstybių vadovų pratęsti „Brexit“ terminą.
„Aš prašau pratęsti terminą iki birželio 30 dienos, bet svarbu, kad bet koks pratęsimas paliktų mums galimybę pasitraukti tada, kai tik ratifikuosime išstojimo susitarimą, taigi, mes galėtume išstoti gegužės 22-ąją ir pradėti kurti savo šviesesnę ateitį“, – pareiškė ji.
Prancūzijos spaudimas
Viršūnių susitikimo atmosfera buvo labiau įtempta nei tikėtasi: Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas smarkiai priešinosi ilgam pratęsimui, deryboms užsitęsus nuo trečiadienio pavakarės iki ketvirtadienio paryčių.
Remiamas Belgijos, Austrijos ir kelių mažesnių ES šalių E.Macronas reikalavo, kad „Brexit“ būtų atidėtas tik kelioms savaitėms ir kad turi būti užtikrinta, jog per tą laikotarpį Londonas nesikiš į ES reikalus.
Vis dėlto dauguma lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, pritarė ilgesnės trukmės planui, tad Prancūzijai teko pasitenkinti sąlyga, jog proceso būklė bus įvertinta per įprastą ES viršūnių susitikimą birželio 20–21 dienomis.
E.Macronas vėliau sakė, kad tai yra „geriausias įmanomas kompromisas“, leidęs išsaugoti kitų 27 ES šalių vienybę.
„Spalio 31-osios galutinė data mus apsaugo“, nes tai yra „svarbi data prieš pradedant darbą naujai Europos Komisijai“, sakė jis.
Th.May paliko grupę, anot vieno pareigūno, „svariai“ išdėsčiusi savo argumentus, bet buvo informuojama D.Tusko, susitikusio su ja prieš diskusijas, joms vykstant ir joms pasibaigus.
Jeigu nebūtų užsitikrinusi pratęsimo, Britanija būtų turėjusi penktadienį užbaigti 46 metus trukusią narystę be jokio susitarimo, o toks scenarijus žadėjo atnešti ekonomikos chaosą abipus Lamanšo sąsiaurio.
„Aiškus pasirinkimas“
Premjerė yra smarkiai spaudžiama griežtosios linijos „Brexit“ šalininkų savojoje Konservatorių partijoje nesileisti į kompromisą per derybas su leiboristais.
Kreipdamasi į britų įstatymų leidėjus, jau triskart atmetusius „Brexit“ susitarimą, Th.May po viršūnių susitikimo sakė: „Dabartiniai mūsų pasirinkimai akivaizdūs, o tvarkaraštis – aiškus.“
„Taigi, turime stengti, kad sparčiai pasiektume konsensusą dėl sutarties, atitinkančios nacionalinius interesus“, - pridūrė ji.
Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas nori, kad Britanija įsipareigotų likti ES muitų sąjungoje. Th.May tokį sumanymą anksčiau atmetė, bet daugelis Europoje su juo linkę sutikti.
„Suprantama, kad pagal tokį susitarimą JK negalėtų būti tylioji partnerė, tad būtume dosnūs, jeigu susitartume, kad ji turėtų balso teisę priimant sprendimus“, - sakė Airijos premjeras Leo Varadkaras.
Buvo spėliojama, kokios sąlygos gali būti iškeltos mainais į sutikimą atidėti „Brexit“, tvyrant susirūpinimui, kad iš dalies atsiskyrusi Britanija galėtų daryti spaudimą deryboms dėl išstojimo, dalyvaudama renkant naują Europos Komisijos pirmininką arba sprendžiant dėl naujo ES finansavimo laikotarpio biudžeto.
Viršūnių susitikimo išvadose aiškiai sakoma, kad Britanija bus visateisė ES narė iki pat išstojimo, bet taip pat atkreipiamas dėmesys į „Jungtinės Karalystės įsipareigojimą per pratęsimo laikotarpį veikti konstruktyviai ir atsakingai“.
Vadina absurdo teatru
Tuo metu Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis trečiadienį palygino derybas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos su žymiąja Samuelio Becketto absurdo teatro pjese „Belaukiant Godo“.
„Aš tebelaukiu Godo. Praėjusį kartą jis neatėjo. Šįkart jo irgi nėra. Ir mes nuolat prie šito priprantame. Tikiuosi, kada nors toks asmeninis susitikimas vis dėlto įvyks“, – žurnalistams sakė X.Bettelis, atvykęs į Briuselį.
„Ir reikia suprasti, ko nori Londonas. Jie mums kalba apie tai, ko nenori. Bet vis dar neinformuoja mūsų apie tai, ko nori. Kol kas neprarandu kantrybės, bet visa tai užsitęsė“, – pridūrė jis, komentuodamas faktą, kad JK iki šiol neapsisprendė, kokiomis sąlygomis nori palikti bloką.
Airių dramaturgas S.Beckettas pjesę „Belaukiant Godo“ parašė XX amžiaus 5-o dešimtmečio pabaigoje. Pjesėje pasakojama apie personažą, kurio visą veiksmą veltui laukė du bėdžiai, tikėdamiesi, kad susitikimas su juo suteiks jų gyvenimui tikslą.
