Komentarai – iš Uždniestrės
Šios versijos pasirodė susirašinėjimų programėlės kanale „Pridnestrovec“, turinčiame 66 tūkst. prenumeratorių. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, jį sukūrė Uždniestrės – nepriklausomybę paskelbusios, bet nepripažintos Padniestrės Moldavijos Respublikos, kuri formaliai priklauso Moldovai, gyventojas ar gyventojai.
Trečiadienį daugiausia dėmesio kanale buvo skirta ryte Kyjivo priemiestyje Brovaruose įvykusiai nelaimei, kai, nukritus sraigtasparniui, žuvo Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis ir dar mažiausiai 13 žmonių, įskaitant aštuonis kitus, kartu su juo buvusius orlaivyje.
Pirmieji įrašai kanale buvo neutralūs, paremti tuo metu turėta informacija. „Tvyrant tirštam rūkui, sraigtasparnis skrido nedideliame aukštyje. Jis kažką užkabino ir įvyko aviakatastrofa“, – netrukus po 10 val. buvo paskelbtas toks pranešimas kartu su kelių sekundžių trukmės vaizdo įrašu iš nelaimės vietos.
Nepraėjus nė valandai, išvardytos tiriamos katastrofos priežastys, kurias nurodė Vidaus reikalų ministerija (VRM): sabotažas, įrangos gedimas, saugos taisyklių pažeidimas.
Bet jau kitame įraše, kuris pasirodė praėjus šešioms valandoms po tragiško įvykio, pasirodė pirmosios pašaipos. Paskelbus, kad orlaivyje buvo ir jam nukritus žuvo devyni žmonės – šeši VRM operatyvinės grupės bei trys Valstybinės skubios pagalbos tarnybos įgulos nariai, apibendrinta socialiniuose tinkluose populiaria užgaulia fraze: „Žemę betonu, sveikatos žuvusiems!“
Vėliau surašyti žuvusieji ir nurodyta, esą sraigtasparnis nukrito dėl piloto klaidos, pasidalyta vaizdo įrašu su vienos liudininkės pasakojimu (prie jo pridėta ironiška pastaba, kad pasibaigus tyrimui Kyjivas tikriausiai apkaltins Kremlių diversija ir VRM vadovybės nužudymu, nes „Ukrainoje dėl visų nelaimių kalti „prakeikti maskoliai“).
Priminė Trumpo-Ukrainos skandalą
Pavakary kanale pasirodė kiek ilgesnis įrašas, kuriame paminėta, kad sraigtasparnį, kuris sudužo, perdavusi Prancūzija, ir priminta vieno iš žuvusiųjų – vidaus reikalų viceministro Jevheno Jenino profesinė biografija.
Prieš porą dešimtmečių jis buvo saugumo ir žvalgybos tarnybų operatyvininkas, vėliau Ukrainos ambasadoje Moldovoje kuravo Uždniestrės klausimus, vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Rumunijos, Moldovos ir Balkanų departamentui.
2012-2016 m. J.Jeninas ėjo aukštas diplomatines pareigas ambasadoje Italijoje, po to dirbo generalinio prokuroro pavaduotoju iki 2020 m. balandį tapo užsienio reikalų ministro pavaduotoju. Eidamas šias pareigas jis, be kita ko, atstovavo Ukrainai tarptautiniuose ginčuose su Rusija.
Vidaus reikalų viceministru J.Jeninas buvo paskirtas 2021 m. rugpjūtį.
Pabaigoje be jokio komentaro pridėta frazė: „Arseno Avakovo žaidimas – tai ir George’o Kento bei galbūt Michaelo Pompeo žaidimas. 2019 ir 2023 m. kontekstai.“
A.Avakovas iki 2021 m. vasaros vadovavo VRM, tuomet jį pakeitė trečiadienį žuvęs D.Monastyrskis.
G.Kentas yra JAV diplomatas, kuris 2018-2021 m. dirbo Valstybės departamento vadovybėje ir buvo atsakingas už Europos bei Eurazijos reikalus. Gruodį jis buvo patvirtintas tapti ambasadoriumi Estijoje.
Pagrindinis Valstybės departamento „Ukrainos pareigūnas“ figūravo 2019 m. kilusiame vadinamajame Trumpo-Ukrainos skandale.
Taip pavadintos tuomečio JAV vadovo Donaldo Trumpo pastangos priversti Ukrainą ir kai kurias kitas šalis skelbti neigiamą informaciją apie demokratų kandidatą į prezidentus Joe Bideną, taip pat – dezinformaciją apie Rusijos kišimąsi į 2016 m. rinkimus.
Viena iš pagrindinių skandalo figūrų (čia, čia) buvo tuometis JAV valstybės sekretorius M.Pompeo.
A.Avakovas paminėtas ir šiame įraše, kuriame iškelta versija, esą sraigtasparnis numuštas nešiojamąja oro gynybos sistema „Stinger“, o tai esą sumanė būtent eksministras.
Norvegijoje įvyko panaši tragedija
Viename iš vėlesnių įrašų grįžta prie Prancūzijos. Priminta, kad sudužęs sraigtasparnis 2018 m. buvo įsigytas iš šios valstybės, pažymėta, kad modelis EC225 turėjo nemažai „būdingų“ techninių problemų.
„Po kelių lėktuvų katastrofų Europos šalyse paaiškėjo, kad šis modelis kartais skrydžio metu praranda pagrindinį rotorių ir patiria „galimą katastrofišką konstrukcijos gedimą“, – rašoma kanale.
2016 m. balandį tokio paties tipo sraigtasparnis, skraidindamas Šiaurės jūroje esančios naftos platformos „Gullfaks B“ darbuotojus į Bergeną (Norvegija), sudužo netoli Turėjos salos. Žuvo visi 13 jame buvusių žmonių.
Per oficialų tyrimą paaiškėjo, kad atsiskyrė pagrindinis rotoriaus mazgas, fiuzeliažas nukrito ant žemės ir nuo smūgio sprogo. Norvegijos nelaimingų atsitikimų tyrimo valdyba rekomendavo „sustiprinti pagrindinės pavarų dėžės atsparumą, patikimumą ir saugumą“.
Susiejus informaciją apie „Super Puma“ šeimos sraigtasparnio technines problemas su Prancūzija, greičiausiai norėta pasakyti, kad parduodama orlaivį ši šalis turėjo negerų užmačių.
Juoba kad po minutės kanale pasirodė dviprasmiškas komentaras: „Kremlius nupirks iš Prancūzijos sraigtasparnių partiją ir perduos juos Ukrainos vadovybei kaip humanitarinę pagalbą.“
Vėliau buvo paminėtas vien nacionalinės policijos vadovas Ihoris Klimenka, kuriam pavesta eiti ministro pareigas: „Jam jau paskirtas prancūzų sraigtasparnis“.
Kitame įraše – ir Moldovos vadovė: „Kremlius pareiškė, kad, jei Moldovos prezidentė Maia Sandu pasmerks Rusiją dėl Ukrainos VRM vadovybės žūties, Rusijos Federacija pasilieka teisę perduoti Moldovos vadovybei prancūziškų sraigtasparnių partiją.“
Prie šių „įspėjamųjų“ įrašų pridėtos šypsenėlės, tad greičiausiai autorius leido sau taip pasišaipyti iš tragedijos.
Nesusilaikė nuo įžeidimo
Poroje įrašų iškeltos viešumoje garsiai neminėtos katastrofos versijos. Esą galėjo būti „įsakymas“: „Įsakė tie, kurie siekia keršto arba kovoja dėl vidaus reikalų ministro D.Monastyrskio posto. Perskirstymas valstybėje.“
Lyg tarp kitko paminėta, kad už sraigtasparnio EC225 pirkimą agitavo ir jį organizavo minėtas A.Avakovas. Sutartį dėl „Airbus Helicopters“ gaminamų orlaivių pirkimo 2018 m. pasirašė jis pats.
Tačiau tuometis ministras vargiai galėjo numatyti, kad sraigtasparnis nukris po bemaž ketverių metų kaip tik tą dieną, kai skraidins jo įpėdinį.
Dar viena kanale paminėta jokiais dokumentais ar konkrečiais duomenimis pagrįsta versija – esą nelaimė susijusi su tuo, kad Gynybos ministerijos vadovybė tariamai prekiauja vakarietiškais ginklais, kuriuos Ukraina gauna kaip kitų šalių pagalbą.
D.Monastyrskis tai esą jau seniai žinojo, VRM vadovybė „norėjo gauti savo dalį ir pradėjo rinkti duomenis“, o tuomet pradėjusi šantažuoti.
Trečiadienį pavakary kanale buvo pakartotas žuvusiųjų sąrašas, paskelbtos šešių iš jų nuotraukos. Viena iš jų – jauna moteris, VRM darbuotoja Tatjana Šutiak.
„Sprendžiant iš visko, grupė skrido į pirtį“, – apačioje pridėtas sarkastiškas komentaras. Kadangi visi kiti skridusieji buvo vyrai, taip greičiausiai norėta pasakyti, esą grupė keliavo pasilinksminti.
Išgelbėjo dingusi elektra
Šie svarstymai tėra spekuliacijos, paskelbtos skubotai, nepagrįstos nei dokumentais, nei kita oficialia informacija. Gali būti, kad jomis siekta ne vien skleisti prokremlišką naratyvą, bet ir sulaukti daugiau dėmesio – visi įrašai peržiūrėti po kelis ar keliolika tūkstančių kartų.
Jau netrukus po nelaimės Ukrainos saugumo taryba, pradėjusi tyrimą, paskelbė tris galimas jos priežastis: „Šiuo metu svarstomos kelios tragedijos versijos: skrydžio taisyklių pažeidimas, sraigtasparnio techninis gedimas, tyčiniai veiksmai, siekiant sunaikinti transporto priemonę.“
Pasak „Magnolia TV“, teigiama, kad krisdamas sraigtasparnis užkliudė vaikų darželio pastatą, po to iš inercijos pasuko daugiaaukščio gyvenamojo namo link ir sudužo netoli vieno iš įėjimų.
Tikėtina, kad tragiškai skrydžio baigčiai įtakos turėjo ir oro sąlygos. Trečiadienio rytą Brovaruose tvyrojo didelis rūkas, todėl pilotui galėjo būti sunku orientuotis.
Tai patvirtino ir viena iš įvykio liudininkų – naujienų agentūros UNIAN žurnalistė Katerina Žyrij. Jos penkiametė dukra lankė kaip tik tą darželį, kurį kliudė orlaivis, tačiau laimingas atsitiktinumas padėjo išvengti galimos tragedijos.
Dingus elektrai ji su vyru, dukra ir septynmečiu sūnumi turėjo iš 15 aukšto nusileisti laiptais, todėl užtruko keliomis minutėmis ilgiau.
„Kai išėjome iš namų, pastebėjome, kad gatves gaubia labai tirštas rūkas, kuris tarsi pūkinė antklodė slėpė viršutinius gyvenamųjų namų aukštus. <…> Viskas atrodė gana įprasta, kol išgirdome artėjančio sraigtasparnio garsą. „Turbūt sunku skristi šiame rūke. Tai keista“, – pasakė mano vyras.
Garsas sklido vis garsiau ir garsiau. Viskas įvyko pernelyg greitai, tiesiog per kelias sekundes, kurių neįmanoma net suvokti. Per tirštą rūką negalėjome matyti sraigtasparnio, kol jis nesudužo…“, – siaubingą rytą prisiminė ji.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
