Dėl kiaulių gripo meksikiečiai nebegali gyventi kaip anksčiau, jie priversti pakeisti daugelį savo įpročių. Pavyzdžiui, susitikę žmonės jau nebespaudžia vieni kitiems rankų, išnyko tradicija pakštelėti į skruostą moterims, banke pildydami dokumentus klientai naudojasi tik savais rašikliais, o mandagūs Meksikos gyventojai dabar bendrauja stovėdami vienas nuo kito kuo toliau – šalies Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja saugų 2,5 metro atstumą.
Kino teatruose negalima parduoti bilietų taip, kad žmonės sėdėtų vienas šalia kito, todėl salių talpa sumažėjo perpus. Restoranuose tarp stalelių taip pat turi būti ne mažesnis kaip 2,25 metro atstumas. Dėl to smuko pajamos. Dar labiau nukentėjo barai, kuriuose lankytojai anksčiau sėdėdavo vienas šalia kito.
Biurų darbuotojams uždrausta keistis sąvaržėlėmis ir kitais biuro reikmenimis. Prie įėjimų į visuomeninius ir bendrovių pastatus turi būti įrengti specialūs sanitariniai kordonai, kad į patalpas
nepatektų nė vienas žmogus, turintis gripo simptomų. Temperatūra matuojama esant mažiausiam įtarimui, kad asmuo serga. Ir ne tik darbe, bet ir metro. Jeigu temperatūra pakilusi aukščiau kaip 37,5 laipsnio, toliau turniketo žmogus nenueis – bus nuvestas pas metro stotyje budintį mediką.
Visų rangų darbuotojams rekomenduota atsisakyti kaklaraiščių, nes jų mazgas, medikų teigimu, yra puikus viruso prieglobstis. Mat kaklaraiščiai į cheminę valyklą atiduodami ne kasdien, be to, dauguma vyrų kasdien jų net neatriša, o tik atlaisvina mazgą.
Ankstesnis gyvenimas į Meksiką nesugrįš bent jau tol, kol šalis neužgydys žaizdų. Kiek žmonių čia mirė nuo gripo, vis tebesiginčijama, tačiau kiek jis kainavo valstybės ekonomikai – jau apskaičiuota. Daugelis meksikiečių sako: „Tikriausiai būtų buvę pigiau, jei visi būtume tuo gripu persirgę ir valstybės sąskaita išėję visą gydymosi kursą.“
Meksikiečiai ne taip smarkiai ir perdeda. Šalies nuostoliai dėl kiaulių gripo sudaro 2,2 mlrd. dolerių. Vien Meksiko restoranų savininkai kas dešimt dienų netekdavo po 120 mln. dolerių. O juk restoranai – paskutinė dalis grandinės, kurią sudaro gamintojai, tiekėjai ir kiaulių augintojai. Jų nuostoliai dar didesni.
Kiaulių augintojai apimti nevilties – gyvulius reikia arba šerti, arba skersti, o šaldytuvai seniai užkimšti. Meksikoje visi sutartinai keikia Pasaulio sveikatos organizaciją ir mokslininkus virusologus, kurie, paleisdami į apyvartą terminą „kiaulių gripas“, pasmerkė krizei visą ūkio šaką. Na ir kas, kad specialistai aiškina, jog po gero šiluminio apdorojimo kiauliena absoliučiai nepavojinga, padarytos žalos jau neatitaisysi...
Parengė Dana KURMILAVIČIŪTĖ
Kaip kitos šalys reaguoja į gripą
Jungtinėje Karalystėje, kurioje infekuota nemažai žmonių, Sveikatos apsaugos ministerija pirmiausia aprūpino apsaugos priemonėmis visus medicinos įstaigų darbuotojus ir sumėtė į pašto dėžutes informacinius lapelius – juose nurodyta, kokie yra kiaulių gripo simptomai, ir pateikta patarimų, kaip kovoti su šia liga.
Vietnamo oro uostuose įtaisyti termografinio skenavimo aparatai. Jeigu prietaisai užfiksuoja, kad kuriam nors keleiviui pakilusi temperatūra, jis tuoj pat patenka į karantiną. Čia aiškinamasi, ar asmuo neturi pavojingo viruso.
Nors Ispanijoje infekuotų žmonių skaičius siekia šimtus, vyriausybė nepateisina draudimo importuoti kiaulieną dėl vadinamojo kiaulių gripo. Ji remiasi Pasaulinės sveikatos organizacijos garantijomis, kad šios mėsos vartojimas nekelia žmogaus gyvybei jokio pavojaus.
Italijos žemės ūkio ministras Luca Zaia taip pat rengia akcijas kiaulienai ginti, mat jos paklausa sumažėjo 10 procentų. Ministras ragina tėvynainius aktyviau dalyvauti tradicinėje Porketos kepto kiaulės kumpio šventėje ir tikina, jog dar niekas neužsikrėtė jį valgydamas.
Pietų Afrikos plėtros organizacijai priklausančios valstybės parengė išsamų kovos su kiaulių gripu planą ir stengiasi apsirūpinti atitinkamais medikamentais. Sudaryta greitojo reagavimo grupė turi užtikrinti, kad prireikus būtų galima papildomai įsigyti vaistų. Kitos šalys, pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublika, teigia, jog yra apsirūpinusi viskuo, ko gali prireikti ligai atremti.
Japonijos kiaulių gripas dar nepalietė, bet čia jau atidarytos kelios specialios klinikos susirgusiems gyventojams.
Graikijos oro uostuose įrengtos specialios šiluminės kameros, kurios fiksuoja padidėjusią žmogaus temperatūrą, o keleiviams dalijamos brošiūros apie gripo simptomus. Graikijos ligoninėse jau paruoštos specialios vienutės virusu užsikrėtusiems ligoniams.
Marokas išleido maždaug 77 mln. eurų vaistiniams preparatams ir individualios apsaugos priemonėms įsigyti.
Brazilijos vyriausybė skyrė apie 60 mln. eurų medicinos kabinetams oro ir jūrų uostuose įrengti.
Kipre kilo skandalas, kai paaiškėjo, jog parlamentarai ir aukštas pareigas einantys valstybės pareigūnai pasinaudojo savo padėtimi, kad įsigytų antivirusinių preparatų. Sveikatos apsaugos ministerija aiškinasi, ar vaistai nuo gripo nepardavinėjami „iš po prekystalio“.
Egipto valdžia nusprendė sunaikinti 450 tūkst. kiaulių. Tai sukėlė didžiulį ūkininkų protestą ir masinius neramumus Kaire. Įdomiausia, kad Egipte iki šiol neužfiksuotas nė vienas kiaulių gripo atvejis.
Irake pirmosiomis profilaktikos aukomis tapo laukiniai šernai, gyvenantys Bagdado zoologijos sode. Jie buvo nugalabyti, nors Irako sveikatos apsaugos ministerija pareiškė, jog tam nėra jokios būtinybės.
JAV kiaulių gripas – nuolatinė televizijos laidų tema. Anksčiau buvo mėgstama pasakoti apie žmones, per stebuklą išgyvenusius kilus potvyniui, uraganui ar įvykus lėktuvo katastrofai, o dabar vis rodomi pasveikusieji nuo kiaulių gripo.
