Antrojo pasaulinio karo metais gestapo sušaudyto prancūzų pasipriešinimo didvyrio sūnus R. Dumas 1984–1986 metais ir 1988–1993 metais buvo vyriausiasis šalies diplomatas, o vėliau – aukščiausios šalies teisminės institucijos – Konstitucinės Tarybos – pirmininkas.
„Jis buvo tarsi romano veikėjas. Kaip teisininkas jis buvo talento ir kuklumo įsikūnijimas. Kai jį sutikdavai, kažko išmokdavai“, – AFP sakė jo kolega advokatas Marcelis Ceccaldi (Marselis Sekaldi).
Buvęs F. Mitterrand'o padėjėjas Jacques'as Attali (Žakas Atalis) pasakojo, kad net „pamatęs, kaip naciai nušovė jo tėvą, jis tapo svarbiu veikėju Prancūzijos ir Vokietijos santykiuose“.
Teisingumo ministras Ericas Dupond'as-Moretti (Erikas Diuponas-Moretis) jį apibūdino kaip „puikų teisininką, vėliau svarbų politiką ir galiausiai Konstitucinės Tarybos pirmininką“.
„Jis paliko savo pėdsaką Penktosios respublikos istorijoje“, – socialiniame tinkle „X“ teigė jis, turėdamas omeny 1958 metais Prancūzijoje įkurtą valdymo sistemą.
