Talentingas sportininkas ir garsaus mimo Marcelio Marceau, taip pat dalyvavusio Pasipriešinime, giminaitis G.Loinger vaikus mažomis grupelėmis per Prancūzijos ir Šveicarijos sieną slapta pervesdavo mesdamas kamuolį ir liepdamas jiems bėgti paskui jį.
Kita gudrybė buvo aprengti vaikus gedėtojais ir vestis juos į kapines, kurių tvora šliejosi prie valstybinės sienos. „Gedėtojai“ duobkasių kopėčiomis perlipdavo kapinių tvorą ir kirsdavo Šveicarijos sieną.
G.Loinger mirė penktadienį, savo svetainėje pranešė Prancūzijos Holokausto memorialinis fondas, jį pavadinęs „ypatingu žmogumi“.
Jo išgelbėtų vaikų tėvai buvo nužudyti arba nusiųsti į nacių koncentracijos stovyklas. Vaikais rūpinosi pagalbos žydų vaikams draugija „Oeuvre de Secours aux Enfants“ (OSE), 1912 metais įkurta Sankt Peterburge.
G.Loinger, kuris buvo apdovanotas Pasipriešinimo medaliu, Karo kryžiumi ir Garbės Legiono ordinu, gimė Strasbūre 1910 metais.
1940-aisiais, kai tarnavo Prancūzijos armijoje, jį paėmė į nelaisvę vokiečių pajėgos ir jis buvo išsiųstas į karo belaisvių stovyklą Vokietijoje.
Dėl šviesių plaukų ir žydrų akių vokiečiai neįtarė, kad jis žydas. Galiausiai jam pavyko pabėgti, grįžti į Prancūziją ir prisidėti prie OSE.
Nuo 1943 metų balandžio iki 1944 metų birželio OSE darbuotojai ir kiti gelbėtojai šimtams vaikų padėjo per ne itin saugomą sieną pabėgti į Šveicariją.
Asmeniškai jam priskiriami nuopelnai dėl mažiausiai 350 vaikų išgelbėjimo.
Anksčiau šiais metais paskelbtame interviu G.Loinger pasakojo apie savo veiklą karo metais ir sakė, kad treniruodavo vaikus bėgioti, o paskui pasakydavo jiems, kad jie eina žaisti su kamuoliu netoli sienos.
„Mesdavau kamuolį šimtą metrų Šveicarijos sienos link ir pasakydavau vaikams bėgti jį gaudyti. Jie bėgdavo paskui kamuolį ir taip kirsdavo sieną“, – sakė jis žurnalui „Tablet“.
„Paskui italai išėjo iš Prancūzijos ir atėjo vokiečiai. Pasidarė pernelyg pavojinga taip žaisti su kamuoliu su vaikais. Prie vokiečių tokių žaidimų nežaisdavome“, – sakė jis.
Per Antrąjį pasaulinį karą iš Vokietijos okupuotos Prancūzijos, dažniausiai aktyviai bendradarbiaujant prancūzų pareigūnams, buvo išvežta maždaug 75 tūkst. žydų, tarp kurių buvo daug vaikų. Beveik visi šie žmonės mirė nacių mirties stovyklose.
