Pastarąjį H.Chavezas yra pasirinkęs savo politiniu įpėdiniu.
Antradienį buvo pranešta, kad H.Chavezo sveikata itin pablogėjo.
Vos prieš kelias dienas pranešta, kad Venesuelos prezidentui taikoma chemoterapija Karakaso ligoninėje, tačiau jo „nuotaika gera“. Tuomet N.Maduro pirmąkart atskleidė, kad H.Chavezas pradėjo chemoterapijos kursą po jam pernai gruodį Kuboje atliktos ketvirtos vėžio operacijos. Tuo metu pirmadienio vakarą skelbta, kad Venesuelos prezidentui medikai nustatė naują sunkią kvėpavimo takų infekciją.
Nuo 2011-ųjų jam buvo atliktos net kelios piktybinių auglių operacijos. Tais pačiais metais Venesuelos prezidentui diagnozuotas vėžys.
Indėniškos kilmės
Hugas Čavesas gimė 1954 m. liepos 28 d. Sabanetoje. Jo kilmė – indėniška. Būsimasis politikas gimė mokytojo Hugo de los Reyes Chavezo ir jo žmonos Elenos Frias de Chavez šeimoje. Buvo du kartus vedęs ir turėjo keturis vaikus.
H.Chavezas buvo Bolivaro revoliucijos lyderis. Jo paties teigimu, pasisakė už demokratinį socializmą, Lotynų Amerikos integraciją ir antiimperializmą. H.Chavezas buvo aršus neoliberalios globalizacijos ir JAV užsienio politikos kritikas.
Prezidentas yra susilaukęs daug kritikos dėl autoritarinio valdymo, prastos sveikatos apsaugos padėties, nesugebėjimo tvarkytis su šalyje vis didėjančiu nusikalstamumu ir korupcija. Taip pat H.Chavezas buvo kritikuojamas dėl politinių pažadų nevykdymo ir bandymų sutelkti galią vienose rankose.
Su F.Castro – artimi bendražygiai
1998 metų gruodžio 6 dieną H.Chavezas laimėjo prezidento rinkimus. Netrukus atnaujino politinius ir prekybinius santykius su Kuba. H.Chavezas ir Fidelis Castro tapo artimais bendražygiais. Pradėta formuoti antiamerikanistinė koalicija. H.Chavezo Venesuela Kubai tiekia naftą lengvatinėmis sąlygomis, o Kuba į Venesuelą siunčia technikus, gydytojus ir mokslininkus.
2000 m. liepos 30 d. H.Chavezas perrinktas dar vienai kadencijai. Opozicija apkaltino Venesuelos prezidentą žmogaus teisių pažeidimais, Kubos valdžios finansavimu ir finansinėmis machinacijomis. 2002 m. balandžio 12–13 d. prieš H.Chavezą surengtas perversmas, tačiau armijos pagalba sužlugdytas. 2004 m. opozicija surengė referendumą nuversti H.Chavezą, tačiau to padaryti nepavyko. 2006 m. jis perrinktas trečiajai kadencijai.
Telkė sąjungininkus kovai prieš imperializmą
Po nesėkmingo perversmo H.Chavezas dar labiau sustiprino ryšius su Fideliu Castro bei ėmė telkti sąjungininkus kovai prieš imperializmą. Į koaliciją („Gėrio ašį“) įtrauktas Bolivijos vadovas Evo Moralesas, Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega, Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa. Taip pat pradėtas aktyvus bendradarbiavimas su Baltarusijos, Vietnamo, Irano, Šiaurės Korėjos, Afrikos valstybių, vyriausybėmis.
H.Chavezas smerkė „imperialistinę“ JAV užsienio politiką (karus Afganistane ir Irake, kišimąsi į Irano ir kitų šalių politiką) bei JTO bejėgiškumą. 2009 m. sausį apkaltinus stambiausią Venesueloje žemės ūkio holdingą „Alimentos Polar“ slėpus maisto produktų atsargas (siekiant parduoti jas už spekuliacinę kainą), H.Chavezo įsakymu Venesuelos kariuomenė konfiskavo 400 tonų produktų. Vėliau H.Chavezas, apkaltinęs kai kuriuos ryžių gamintojus nustačius per dideles savo produkcijos kainas ir atsisakius ryžius pardavinėti už vyriausybės nustatytą kainą, perėmė ryžių gamybos įmonių kontrolę.
H.Chavezas pasisakė už naujo modelio, demokratinį socializmą, priešingą nei buvo SSRS. Savo kalbose jis remiasi ne tik Karlu Marxu, bet ir Noamu Chomski, Salvadoru Aljende, Che Gevara bei krikščioniškosiomis evangelijomis.
Paskelbtas septynių dienų gedulas (papildyta 8.13 val.)
Venesuelos vyriausybė dėl H.Chavezo mirties paskelbė septynių dienų gedulą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, cituodama šalies užsienio reikalų ministrą Eliasą Jaua.
Ministras taip pat pareiškė, kad H.Chavezo laidotuvės įvyks penktadienį, kovo 8-ąją. H.Chavezas bus pašarvotas Karakaso karo akademijoje. Jo palaikai į akademiją bus pergabenti iš ligoninės, kurioje buvęs šalies vadovas praleido paskutines dvi savo gyvenimo savaites. Kaip skelbia naujienų agentūra AFP, kur bus palaidotas H.Chavezas, kol kas nenuspręsta.
Į oficialią laidotuvių ceremoniją, kuri įvyks penktadienio rytą, bus pakviesti Lotynų Amerikos valstybių lyderiai.
ITAR-TASS praneša, kad trijų dienų gedulą dėl H.Chavezo mirties taip pat paskelbė ir Argentina. Gedulą skelbia ir artimiausia Venesuelos sąjungininkė Kuba.
Užuojautą dėl H.Chavezo mirties pareiškė jau beveik visi Lotynų Amerikos valstybių lyderiai, o taip pat Kanados premjeras Stephenas Harperis ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague'as pareiškė, kad Londoną nuliūdino žinia apie H.Chavezo mirtį. Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas H.Chavezo mirtį pavadino tragedija.
Venesuelos opozicijos lyderis ir pagrindinis H.Chavezo oponentas per pastaruosius prezidento rinkimus Henrique Caprilesas taip pat pareiškė užuojautą H.Chavezo šalininkams ir paragino šalies gyventojus susitelkti sunkią akimirką.
Tuo metu JAV prezidentas Barackas Obama H.Chavezo mirčiai skirtame pareiškime tik išreiškė paramą Venesuelos tautai ir viltį, kad su naujais šalies lyderiais pavyks užmegzti „konstruktyvius santykius“, tačiau netarė užuojautos žodžių.
