Pasak jo, Pilietinei komisijai, kuri yra atsakinga už to laikotarpio dokumentų patikrinimą, jis perdavė maždaug 30 tūkst. objektų iš archyvo.
„Bulgarija turi nušviesti represines komunizmo struktūras“, – sakė ministras ir pridūrė, kad jo šaliai reikia išsilaisvinti nuo „paslapčių“ ir „priklausomybių“, susijusių su jos komunistiniu laikotarpiu.
Bulgarija turi nušviesti represines komunizmo struktūras
Teisinių pasekmių Bulgarijos slaptųjų tarnybų buvusių agentų ir kolaborantų pavardžių paviešinimas iš esmės neturės.
Vis dėlto 2011 metais buvo atšaukta dešimtys Bulgarijos ambasadorių, įskaitant Sofijos atstovus Berlyne, Atėnuose, Pekine, Stokholme, Jungtinėse Tautose ir UNESCO, išaiškėjus jų praeities veiklai.
Iki šiol komunistinių laikų slaptųjų tarnybų archyvai buvo prieinami tik gynybos ministrui – taip buvo siekiama neatskleisti slaptųjų užsienio agentų pavardžių. Tačiau Pilietinės komisijos pirmininkas Evtimas Kostadinovas pažadėjo, kad šios pavardės liks įslaptintos.
Iki 1989 metų, kai žlugo komunistinio diktatoriaus Todoro Živkovo režimas, Bulgarija buvo laikoma viena lojaliausių Sovietų Sąjungos sąjungininkių.
Jos slaptosios tarnybos net žudė sistemos priešininkus užsienyje. Ypač liūdnai pagarsėjo 1978 metais įvykdytas sovietinio režimo kritiko Georgijaus Markovo nužudymas užnuodytu skėčiu Londone.
