Toks sprendimas priimtas po pastarosiomis dienomis įvykusio pikto apsikeitimo nuomonėmis tarp K.Petkovo ir Maskvos pasiuntinės Sofijoje Eleonoros Mitrofanovos: premjeras pareiškė protestą dėl vieno ambasadorės padaryto pareiškimo, o ši tuomet pavadino jį vyriausybės „klerku“.
„Darysime štai ką: iškviesime mūsų ambasadorių Rusijoje atgal į Bulgariją konsultacijoms“, – žurnalistams sakė K.Petkovas prieš ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą.
Paprašytas patikslinti savo pareiškimą, jis atsakė: „Paprastai, kai viena šalis iškviečia savo ambasadorių konsultacijoms, kita šalis turėtų padaryti tą patį.“
Bulgarijos užsienio reikalų ministerija naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad jos ambasadoriaus Maskvoje atšaukimas jau vyksta.
Rusijos pusė šio reikalo kol kas nekomentavo.
Praėjusią savaitę K.Petkovas ir E.Mitrofanova žiniasklaidoje apsikeitė virtine kandžių replikų, ambasadorei televizijai „Rossija 24“ pareiškus, jog „Bulgarijos žmonės nepalaiko savo vyriausybės retorikos ir veiksmų, susijusių su specialiąja operacija Ukrainoje“. Taip Maskva vadina savo pradėtą karą Ukrainoje.
K.Petkovas atkirto, kad „jokiu būdu nepriimtina, kad užsienio ambasadorius Bulgarijos žmonių vardu nepalankiai kalbėtų apie bulgarų vyriausybę“.
E.Mitrofanova trečiadienį parašė „Facebook“, kad vyriausybės „klerkams“, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų ar rango, nepriimtina bet kokia forma kritikuoti Rusijos Federacijos ambasadoriaus.
K.Petkovas ketvirtadienį Maskvos pasiuntinės elgesį pavadino „nediplomatišku, aštriu ir nemandagiu“.
Bulgarija buvo tvirta Sovietų Sąjungos sąjungininkė ir vis dar palaiko labai glaudžius kultūrinius, istorinius ir ekonominius ryšius su Rusija.
Tačiau ES ir NATO narė pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, o K.Petkovas ne kartą pareiškė, kad Sofija „kalbės vienu balsu su ES“ dėl sankcijų Maskvai.
Vis dėlto Bulgarija kol kas atsisako siųsti karinę pagalbą Kyjivui, o visuomenė yra labai susiskaldžiusi šiuo klausimu.
Remiantis tyrimų agentūros „Alpha Research“ Bulgarijoje atlikta apklausa, 32 proc. iš 500 žmonių teigia palaikantys Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo vykdomą politiką. Palyginimui, prieš metus tokių respondentų buvo 58 procentai.
