„Bellingcat“ plačiai naudojasi atvirojo kodo duomenų bazėmis bei internetinėmis tyrimų priemonėmis ir yra pelniusi keletą apdovanojimų.
Ji atliko keletą tyrimų dėl, jos teigimu, Rusijos dalyvavimo keliuose sunkiuose nusikaltimuose, įskaitant bandymus nunuodyti kritikus.
Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje teigiama, kad užsienyje gyvenantis Grozevas „ieškomas dėl Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnio pažeidimo“.
Pirmadienį paskelbtame pareiškime daugiau informacijos nepateikta.
Organizacijai pradėjus tirti Rusijos karo veiksmus Ukrainoje, Maskva pareiškė, kad „Bellingcat“ kelia „grėsmę“ ir yra „nepageidautina“ jos teritorijoje.
Anksčiau ketvirtadienį Bulgarijos laikinasis premjeras Galabas Donevas pasmerkė žurnalisto įtraukimą į sąrašą kaip „nepriimtiną bandymą bauginti“.
Rusijos ambasada atsakė, kad įtraukimas į sąrašą „nebuvo susijęs su žurnalisto bauginimu ar grėsme jo gyvybei“.
Rusų ambasadorė Eleonora Mitrofanova, kalbėdama su žurnalistais po susitikimo Bulgarijos užsienio reikalų ministerijoje, teigė neturinti jokios informacijos apie kaltinimus Ch.Grozevui.
„Rusijos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje niekada nenurodomi konkretūs kaltinimai asmenims, kurie yra paskelbti ieškomais“, – sakė E.Mitrofanova.
Ji pridūrė, kad Ch.Grozevo buvo ieškoma tik Rusijos teritorijoje, ir Bulgarija turėtų gauti daugiau informacijos tiesiogiai iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos.
Baiminasi dėl savo gyvybės
Ch.Grozevas pasišaipė iš jos komentarų socialiniame tinkle „Twitter“ po to, kai padėkojo Bulgarijos vyriausybei už tai, kad ji užstojo jį, „užduodama Kremliui sunkius klausimus“.
Žurnalistas, kuris saugumo sumetimais neatskleidžia savo buvimo vietos, šios savaitės pradžioje Bulgarijos televizijai „Nova“ sakė, kad baiminasi dėl savo gyvybės.
Ch.Grozevas teigė, kad pagalbą jam siūlė kelios užsienio šalys, įskaitant Austriją, kurioje jis pastaruoju metu gyveno.
Bulgarijos prezidento biuras taip pat pranešė, kad palaiko ryšius su Ch.Grozevu ir imasi priemonių jo apsaugai užtikrinti.
Prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, „Bellingcat“ jau tyrė 2014 metų Rytų Ukrainoje įvykusią MH17 reiso lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo 298 žmonės, ir teigė, kad už ją greičiausiai atsakingi Rusijos remiami kovotojai.
Ji atliko atskirus tyrimus, kuriuose įtariama, kad Rusijos žvalgyba prisidėjo prie 2018 metais Jungtinėje Karalystėje įvykdytų buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno Sergejaus Skripalio ir 2020 metais – Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimų.
