Žurnalistui, nusprendusiam pabendrauti su šių grupuočių nariais, paprasta nebuvo. Vasilo Levskio sąjunga, save vadinanti sukarinta patriotine organizacija, pašalinių dėmesio nemėgsta.
„Mes – vieninteliai tikri europietiškų sienų saugotojai nuo islamiškos grėsmės“, – Varnos mieste, kur įsikūręs šio judėjimo štabas, sako Vladimiras Rusevas.
Šis vyras, labiau žinomas slapyvardžiu „Valteris“, vadovauja organizacijai, kuri daugiausia jungia buvusius specialiųjų tarnybų darbuotojus ir kuriai priklauso apie 800 žmonių.
Pats Vladimiras – kariuomenės atsargos pulkininkas, kalbėdamas jis nuolatos naudoja karinius terminus. Kalbant su juo tampa akivaizdu, kad grupuotės pagrindinė veikla vystoma ne Varnos mieste, o kur kas piečiau.
Kelionė pasienio link
Būtent ten, pietuose, Burgaso mieste, žurnalistai po kelių dienų laukimo galiausiai gauna „Valterio“ leidimą prisijungti prie savanorių, patruliuojančių prie Turkijos sienos.
Šifruoti pranešimai atkeliauja likus dienai iki kelionės: juose kalbama apie „pasivaikščiojimą gamtoje“. Susitikimas paskiriamas prie Marinkos kaimo, esančio netoli Bulgarijos-Turkijos sienos.
Žurnalistai pasakoja apie savo susitikimą su šiuo savanorių būriu – lyg iš niekur pasirodo keli automobiliai, viename jų sėdintis aukštas vyras liepia sekti paskui juos.
Kolona vyksta į Jasnaja Poliana kaimą, pavadintą rusų literatūros klasiko Levo Tolstojaus garbei.
Būtent šis kaimas, esantis 30 kilometrų nuo sienos, yra per sieną sugebėjusių persigauti pabėgėlių prieglobsčio ir paskirstymo punktas. Kaip rašo žurnalistai, su jais bendravęs vyras kalbėjo su ryškiu rusišku akcentu.
Karinė apranga
Kolona išsuka iš asfaltuoto kelio ir pasuka miško link. Prie medžioklinio namelio iš dviejų automobilių išlipa penki vyrai, jie per kelias minutes persirengia karinėmis uniformomis.
„Patruliams“ nurodoma nedemonstruoti migrantų atžvilgiu agresijos, tačiau „elgtis pagal aplinkybes“.
Jie turi ne tik karines uniformas, bet ir ginklus – peilius, granatas su ašarinėmis dujomis ir trauminius pistoletus. O taip pat – juodas kaukes, kurias užsideda ant galvų „saugumo sumetimais“.
„Mes neturime nieko nelegalaus“, – sako vyras rusišku akcentu. Jis – grupės instruktorius ir lyderis, jo pravardė „Šamanas“.
Po apšilimo „patruliai“ pasiruošę. Jiems nurodoma nedemonstruoti migrantų atžvilgiu agresijos, tačiau „elgtis pagal aplinkybes“.
„Mes vykdome ne operaciją, o treniruojamės“, – primena „Šamanas“.
Nematomieji
Penki vyrai seka paskui savo lyderį į mišką. Jie eina takais, įdėmiai stebėdami paliktus pėdsakus – „Red Bull“ skardinės, cigarečių nuorūkos, buteliai ir palikti drabužiai rodo, kad jie eina tinkama linkme.
Eidamas „Šamanas“ pasakoja, kaip reikia organizuoti „patrulių“ darbą miške. „Užduotis – pamatyti priešininką anksčiau, nei jis išvys tave, taip įgauni pranašumą prieš priešą“, – aiškina jis.
Kol migrantų nėra, kuopelė kartais sustoja pasitreniruoti, o „Šamanas“ sako mokantis juos karinės taktikos.
Viskas, ką naudoja šie „patruliai“ – rusiškos kilmės: terminai, metodika, netgi žemėlapiai. Kuopos lyderis juokiasi, kad „NATO žemėlapiai niekam tikę“. Tačiau kas jis, „Šamanas“?
Jis atsargiai kalba apie save, pavyksta tik sužinoti, kad jis – karo Šiaurės Kaukaze veteranas, dalyvavo antrame Čečėnijos kare, baigęs karo akademiją.
Savo buvimą čia jis aiškina Besarabijos šaknimis – ši teritorija šiuo metu priklauso Moldovai. Iš čia kilę nemažai bulgarų.
„Gerai tai ar blogai, Rusija neturi jokios įtakos šiai istorijai. Viską daryti tenka mums patiems“, – tikina vyras.
Netikėtumo efektas
„Šamanui“ ir jo draugams priešai – migrantai. „90 proc. atvejų jie – užsieniečiai kariškiai su karine praeitimi“, – teigia jie.
Jie tikina, kad šiame regione, kuris yra garsiojo „Balkanų kelio“ atšaka, jie daugiausia susiduria su jaunais afganais. Taip pat čia sutinka ir pakistaniečių, irakiečių ir net iraniečių.
Jie teigia kiekvieną savaitę sulaikantys po kelis žmones ir perduodantys juos pasieniečiams.
„Prieš išeidami iš miško mes įvertiname grupės dydį ir pavojingumą, – pasakojimą tęsia „Šamanas“. – Dažniausiai netikėtumo efekto užtenka tam, kad nebūtų pasipriešinimo“.
Manoma, kad Rusija siunčia savo „žaliuosius žmogeliukus“ į Bulgariją, siekdama savo tikslų.
„Mes – ne migrantų medžiotojai, o atsakingi piliečiai!” – tvirtina V.Rusevas. Tačiau Sofijoje vis didėja nepasitenkinimas jo vadovaujama grupuote ir iš specialiųjų tarnybų reikalaujama išsiaiškinti, ar joje dalyvauja instruktoriai iš Rusijos.
Manoma, kad Rusija siunčia savo „žaliuosius žmogeliukus“ į Bulgariją, siekdama savo tikslų, ir tai daro būtent integruodama juos į vietos sukarintas nacionalistines organizacijas.
Didžiuojasi savo veikla
Vis dėlto bulgarė žurnalistė Aleksandrina Ginkova, priklausanti Balkanų tiriamosios žurnalistikos tinklui, kalbėdama su 15min pripažino, kad Sofijoje apie migrantų medžiotojų ir Rusijos ryšį nekalbama kaip apie tikėtiną scenarijų.
Tačiau A.Ginkova tikino, kad tokių migrantų medžiotojų šalyje netrūksta. Negana to, jie veikia visiškai atvirai.
„Jie tikrai niekur nesislepia – jie didžiuojasi tuo, ką daro. Šie aktyvistai labai energingi socialiniuose tinkluose, ypač – „Facebook“, kur jie dalinasi naujienomis ir planuoja įvairias akcijas ar protestus.
Tiesa, geografija gana ribota. Anot A.Ginkovos, į pasienį vykdyti „misijų“ ar į Sofiją protestuoti prieš valstybės migracijos politiką vyksta vyrai iš Bulgarijos rytinės ir pietinės dalių – regionų, kurie arčiau Turkijos.
„Aktyvi Vasilo Levskio sąjunga, o kita organizacija neformaliai buriasi aplink Petarą Nizamovą, kuris vykdo vadinamuosius pilietinius areštus.
Vienas tokių areštų tapo tikru fenomenu socialiniuose tinkluose, bet dabar P.Nizamovas teisiamas dėl nelegalaus trijų migrantų sulaikymo“, – pasakojo A.Ginkova.
Atsainus pareigūnų požiūris
Bet argi Bulgarijoje dėl tokios migrantų medžiotojų veiklos nekeliamas triukšmas? Argi jie nedaro to, ką turėtų daryti policija, pasieniečiai, netgi kariškiai?
„Buvęs mūsų pasienio policijos vadas Antonio Angelovas ir generalinis prokuroras Sotiras Cacarovas nuolat pabrėžia, kad tokių aktyvistų veiksmai neteisėti. Nepaisant to, kol kas vienintelis P.Nizamovas teisiamas dėl nusikalstamos veiklos“, – 15min teigė A.Ginkova.
Vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip P.Nizamovas suima migrantus pasienyje, tiek Sofijoje, tiek Briuselyje pavasarį sukėlė nemažai bangų. Tačiau A.Ginkova pastebi, kad šis „medžiotojas“ karštai remiamas paprastų žmonių.
„Taip, teoriškai ginti sieną turėtų oficialūs pareigūnai. Bet tuo pačiu metu nelegalus žmonių gabenimas Bulgarijoje yra pelningas verslas. O tai, kad teisiamas vienintelis P.Nizamovas, o žmonių gabentojai negaudomi, daug ką pasako.
Bent jau viešai apie rimtesnius incidentus nieko nežinoma. Bet net jei būtų nužudymų ar mįslingų dingimų, kas gi apie juos praneštų? Juk tie medžiotojai veikia vieni ir netrukdomi. Antra vertus, netrūksta pranešimų apie policijos smurtą prieš migrantus“, – tvirtino A.Ginkova.
Keliauja ir Vakarų radikalai
Regis, Bulgarijos ir Turkijos pasienyje šeimininkauja chaosas. Situacija tokia, kad ten medžioti migrantų vyksta ne tik galimai su Rusija susiję vyrai.
Keliauti į regioną „visos Europos vyrus“ ragina ir Vakarų šalių nacionalistinės organizacijos.
Keliauti į regioną „visos Europos vyrus“ ragina ir Vakarų šalių nacionalistinės organizacijos. Antai šių metų liepą paaiškėjo, kad migrantų medžioklės turizmas suviliojo ir buvusią Vokietijos antiislamiško judėjimo lyderę Tatjaną Festerling.
Ši radikalė anksčiau šiemet išgarsėjo, kai paragino šaudyti į prieglobsčio prašytojus, jei jie kirs Vokietijos sieną. O po kelionės į Bulgariją, kurioje ją lydėjo ir bendraminčiai iš Nyderlandų, savo „Facebook“ paskyroje pasidžiaugė diena su „Bulgarijos karo veteranų sąjunga“.
Žinoma, skylėto pasienio problema išlieka. Migrantai per Bulgariją iš Turkijos bando pasiekti Vakarų Europą, o neseniai Serbija sukritikavo bulgarus dėl atsainaus požiūrio į pasienio saugumą.
Bulgarijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiais metais šalyje sulaikyta kiek daugiau nei 16 tūkst. nelegalių migrantų. Daugelis jų – afganistaniečiai, taip pat suimta nemažai irakiečių ir sirų.
Valstybinės pabėgėlių agentūros ir Vidaus reikalų ministerijos administruojami migrantų priėmimo centrai sausakimši.
