Tačiau analitikai mano, kad šie rinkimai nenutrauks didžiausios nuo komunizmo pabaigos politinės sumaišties šalyje.
Suskaičiavus 64 proc. balsų paskelbta, kad partiją GERB palaikė 23,7 proc. rinkėjų. Antroje vietoje netikėtai atsidūrė etninių turkų „Judėjimas už teises ir laisves“ (MRF), gavęs 15,9 proc. balsų ir nedidele persvara lenkiantis 15,1 proc. balsų gavusį provakarietišką reformų šalininkų bloką, kuriam vadovauja partija „Tęsiame permainas“.
Reformistinės koalicijos PP-DB rezultatai yra gerokai prastesni nei per pirmalaikius rinkimus pernai, kai blokas surinko beveik 25 proc. balsų.
Į 240 vietų parlamentą taip pat turėtų patekti keturios kitos partijos, rodo naujausi rinkimų komisijos duomenys.
Po masinių antikorupcinių protestų 2020-aisiais, nutraukusių beveik dešimtmetį trukusį B. Borisovo valdymą, prognozuojama, kad GERB sunkiai pavyks suformuoti koaliciją.
Tebesitęsiantis nestabilumas skatina nuogąstavimus, kad nepavyks įgyvendinti reformų, būtinų norint gauti Europos Sąjungos finansavimą ir visiškai integruoti Bulgariją į Šengeno laisvo judėjimo erdvę.
„Tikėkimės, kad politikai ras galimybę išvengti naujo balsavimo rudenį, nors tai šiuo metu yra labiausiai tikėtina“, – sakė sociologinių tyrimų agentūros „Gallup“ analitikas Kančo Stoičevas (Kančas Stoičevas).
„Pavargę nuo rinkimų“
Sekmadienį įvykusiuose rinkimuose dalyvavo apie 30 proc. rinkėjų, rodo apklausų agentūrų paskelbti duomenys. Tai mažiausias rinkėjų aktyvumas nuo pat komunizmo pabaigos.
„Esame pavargę nuo rinkimų, norime stabilumo ir gerovės šalyje“, – sakė 72-ejų pensininkė Margarita Semerdžijeva.
Sekmadienį drauge su parlamento rinkimais vyko ir rinkimai į Europos Parlamentą.
„Balsavau už tai, kad Bulgarija grįžtų prie stabilumo ir kad jos balsas būtų išgirstas“, – po balsavimo sakė 64-erių B. Borisovas.
B. Borisovas jau seniai siekia sudaryti stipraus lyderio įvaizdį. Šiam politikui, kaip rodo neseniai „Open Society Institute“ atlikta apklausa, pirmenybę teikia 49 proc. bulgarų.
Po praėjusių rinkimų PP-DB buvo sudariusi koaliciją su GERB, remdamasi bendra proeuropietiška platforma, kad būtų užtikrinta šalies parama su Maskvos invazija kovojančiai Ukrainai.
Tačiau balandį, praėjus devyniems mėnesiams po koalicijos sudarymo, partnerystė žlugo, nepavykus susitarti dėl svarbių reformų.
Sekmadienį vienas iš PP pirmininkų Kirilas Petkovas perspėjo, kad „iš šešėlio“ Bulgariją veikia jėgos, siekiančios sužlugdyti bet kokias reformas.
Dezinformacija iš Rusijos
GERB partnere galėtų tapti turkų mažumos MRF, kuriai vadovauja 43 metų įstatymų leidėjas ir buvęs verslininkas Delianas Pejevskis. Jam už korupciją sankcijas yra pritaikiusios Jungtinė Karalystė ir JAV.
„Šiandien žmonės balsuoja už naują pradžią. Atėjo laikas mums suformuoti stabilią vyriausybę“, – sekmadienį išplatintame savo partijos vaizdo įraše sakė D. Pejevskis.
Tačiau analitikai įspėja, kad MRF įtraukimas į ministrų kabinetą gali išprovokuoti protestus šalyje ir pakenkti bendram Bulgarijos įvaizdžiui.
Kita vertus, analitikų teigimu, GERB ir MRF tyli užkulisinė partnerystė tęsiasi jau ne vienus metus.
Prorusiški nacionalistai „Vazraždane“ surinko 14,3 proc. balsų ir liko ketvirta, o kita mažesnė prorusiška partija taip pat turėtų patekti į parlamentą. Tyrimai rodo, kad Rusijos propaganda ir dezinformacija turėjo nemažai įtakos sekmadienio balsavimui.
Bulgarijos sostinėje įsikūrusio analitinio centro „Center for the Study of Democracy“ atlikta apklausa parodė, kad beveik 40 proc. bulgarų dalijasi dezinformacija ir beveik 70 proc. tiki įvairiausiomis sąmokslo teorijomis.