Derybose dalyvavo Malio, Gvinėjos ir Burkina Faso – šalių, kurioms S.Lavrovas pažadėjo paramą – ministrai.
Burkina Faso Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Abdoulaye Diopas iš Malio, Morissanda Kouyate iš Gvinėjos ir Olivia Rouamba iš Burkina Faso – po posėdžio surengs spaudos konferenciją.
Nuo 2020-ųjų šias šalis krėtė virtinė perversmų, kurių metu iškilo chuntos, nepaklususios reikalavimams iš išorės atkurti civilinį valdymą.
Malis nutraukė santykius su Prancūzija, buvusia šio regiono kolonijine valdytoja ir tradicine sąjungininke, norėdamas užmegzti glaudžius karinius ryšius su Kremliumi. Vis dažniau kalbama, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir Burkina Fasas.
„Tai pirmas kartas, kai esu Burkina Fase nuo tada, kai prasidėjo Burkina Faso žmonių kova, nulėmusi korekciją, sudarančią sąlygas atkurti šios broliškos šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakė A.Diopas.
M.Kouyate pareiškė, kad trys ministrai „pateiks pareiškimą regioninėms organizacijoms, kad mūsų žmonių reikalavimai ir prašymai būtų aiškiai išgirsti per mūsų vyriausybes ir vadovus“.
Valdžią Malyje ir Burkina Fase chuntos parėmė tvyrant kariuomenės pykčiui dėl tūkstančius gyvybių nusinešusio džihadistų sukilimo, taip pat privertusio milijonus žmonių palikti savo namus.
Tuo tarpu perversmą Gvinėjoje lėmė visai kitokios priežastys – visuomenės nepasitenkinimas tuometiniu prezidentu Alpha Conde, dėl jo polinkio į autoritarizmą.
Visas šias tris šalis Vakarų Afrikos regioninis blokas ECOWAS spaudžia kuo skubiau atkurti civilinį valdymą.
Antradienį lankydamasis Bamake S.Lavrovas teigiamai įvertino Malio ir Rusijos ryšius siekiant užkirsti kelią džihadistams.
Jis pridūrė, kad Kremlius yra pasirengęs ir toliau tiekti šaliai paramą.
„Kova su terorizmu, žinoma, yra problema kitoms regiono šalims“, – sakė S.Lavrovas.
„Ketiname joms padėti padėti įveikti šiuos sunkumus. Tai susiję su Gvinėja, Burkina Fasu, Čadu ir apskritai su Sahelio regionu, net Gvinėjos įlankos pakrantės valstybėmis“, – teigė jis.
Nuo pat valdžios užgrobimo 2020-aisiais Malio valdančioji chunta naudojasi Maskvos lėktuvais, sraigtasparniais ir sukarintomis pajėgomis, kurios, Prancūzijos teigimu, yra Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ kovotojai.
