Teismas išaiškino, kad prezidento sprendimas kelti savo kandidatūrą dar penkeriems metams pagal „visuotinę rinkimų teisę neprieštarauja Burundžio konstitucijai“, sakoma nutartyje, kurią pasirašė šeši iš septynių teisėjų.
Sprendimas priimtas praėjus kelioms valandoms nuo teismo vicepirmininko atsisakymo pasirašyti po šia nutartimi ir pabėgimo iš šalies.
Pabėgęs teisėjas Sylvere'as Nimpagaritse naujienų agentūrai AFP sakė, kad visi teisėjai patyrė „milžinišką spaudimą ir net (sulaukė) grasinimų mirtimi“ iš aukšto rango pareigūnų, kad tik patvirtintų ginčytiną prezidento kandidatūrą.
Ryte, prieš teismui paskelbiant sprendimą, nepaisydami policijos draudimo, protestuotojai dar kartą surengė demonstraciją, protestuodami prieš prezidento siekį likti valdžioje dar vienai kadencijai. Per daugiau nei savaitę trunkančius protestuotojų ir policijos pajėgų susirėmimus jau žuvo 13 žmonių.
Tačiau teismui paskelbus savo nutartį, viceprezidentas ištiesė alyvos šakelę, pažadėdamas paleisti šimtus suimtų protestuotojų ir vėl atnaujinti radijo stočių transliacijas, jeigu demonstracijos liausis.
„Siekdama sukurti raminančią atmosferą, vyriausybė nori paleisti jaunus žmones, kurie buvo suimti“, – sakė pirmasis viceprezidentas Prosperas Bazombanza.
Iš šalies pabėgęs teisėjas S.Nimpagaritse sakė, kad dauguma iš septynių teismo teisėjų laikėsi nuomonės, kad P.Nkurunziza dalyvavimas rinkimuose prieštarautų konstitucijai, tačiau patyrė „milžinišką spaudimą ir net (sulaukė) grasinimų mirtimi“, kad ją pakeistų.
Dabartinis Burundžio prezidentas, buvęs sukilėlių lyderis ir hutų daugumos atstovas, valdžioje yra nuo 2005 metų. Tarptautinė bendruomenė ragina jį pasitraukti iš birželio 26 dienos prezidento rinkimų.
Smurtiniai protestai Burundyje prasidėjo po valdančiosios partijos CNDD-FDD nutarimo paskirti P.Nkurunzizą savo kandidatu prezidento rinkimuose, nors, pasak kritikų, tai prieštarauja šalies konstitucijai ir 13 metų pilietinį karą tarp tutsių ir hutų 2006 metais užbaigusiam Arušos susitarimui.
Tačiau prezidento šalininkai tvirtina, kad teisiškai jis gali balotiruotis trečiai kadencijai, kadangi pirmajai kadencijai jį išrinko parlamentas, o ne tiesiogiai rinkėjai, kaip tai numatyta konstitucijoje.
