Paskutinėje savo spaudos konferencijoje Bushas pabrėžė, kad buvo priešų, kurie norėjo pakenkti amerikiečiams.
Kai 2001 m. rugsėjo 11-ąją JAV įvyko teroro atakos Bushas prezidentavo tik aštuonis mėnesius.
Bushas palinkėjo Obamai sėkmės ir sakė, kad jis bus gerai palaikomas, rašo BBC.
Bushas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos urano sodrinimo programos ir prasitarė, kad Iranas yra „vis dar pavojingas“.
Derybos su Šiaurės Korėja dėl nusiginklavimo, kuriose dalyvavo Jungtinės Valstijos, Pietų Korėja, Kinija, Rusija ir Japonija, žlugo Pekine gruodį, nepavykus susitarti dėl branduolinės programos verifikavimo sąlygų.
„Šiaurės Korėja vis dar lieka problema. Žvalgybos spėlioja kokio dydžio ši problema. Man neramu, jog tai gali būti urano sodrinimo programa“, – kalbėjo Baltuosius rūmus sausio 20 dieną paliekantis JAV prezidentas.
„Todėl labai svarbu, kad šešios šalys sutartų dėl aiškaus verifikavimo režimo“ ir taip būtų patvirtinti Šiaurės Korėjos įsipareigojimai.
„Šiaurės Korėja vis dar lieka problema. Žvalgybos spėlioja kokio dydžio ši problema. Man neramu, jog tai gali būti urano sodrinimo programa“, – kalbėjo Baltuosius rūmus sausio 20 dieną paliekantis JAV prezidentas.
G.W.Bushas toliau neplėtojo Irano temos, tačiau jo administracija anksčiau reikalavo, kad Teheranas sustabdytų urano sodrinimą, ir apkaltino Iraną slapta siekiant sukurti branduolinį ginklą.
Iranas neigia turintis tikslą sukurti branduolinį ginklą ir tvirtina, kad jo branduolinė programa yra taikaus pobūdžio. Ji, pasak Irano, turėtų padėti patenkinti vis gausėjančių šalies gyventojų energetinius poreikius, kai baigsis naftos ištekliai.
Spaudos konferencijoje įvertindamas savo prezidentavimo laikotarpį G.W.Bushas tvirtino pasielgęs teisingai papildomai nusiųsdamas į Iraką 30 tūkst. JAV kariškių, kad karo nuniokotoje šalyje sumažėtų smurto ir gyvenimas taptų ramesnis.
G.W.Bushas žurnalistams sakė, kad „klausimas dėl demokratijos išlikimo šalyje dar ilgai liks klausimu būsimiems prezidentams“.
Dėl šešerius metus trunkančio karo Irake prezidentas susilaukė griežtos kritikos. Nuo 2003-iųjų metų, kai JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos įsiveržė į Iraką ir nuvertė prezidentą Saddamą Husseiną, žuvo daugiau kaip 4 tūkst. JAV kariškių ir tūkstančiai irakiečių.
G.W.Bushas pareiškė, kad tai, jog „nebuvo rasta masinio naikinimo ginklų, buvo didelė nesėkmė“. Tvirtinimai, kad H.Saddamas turi ir toliau gamina masinio naikinimo ginklą, buvo vienas pagrindinių motyvų G.W.Bushui pradėti karą.
Jis pripažino ir kitą savo klaidą. Siekdamas pranešti apie greitą sėkmę po H.Saddamo nuvertimo, G.W.Bushas prieš penkerius metus paskelbė, jog „misija atklikta“, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, šis tvirtinimas buvo pernelyg optimistiškas.
„Irake Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai nugalėjo“, – 2003 metų gegužės 1-ąją lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln" denyje triumfuodamas paskelbė JAV prezidentas.
Dabar spaudos konferencijoje G.W.Bushas pripažino, kad „šis pranešimas apie užbaigtą misiją buvo klaida“.
