I.Tiutrinas politinę veiklą pradėjo dar 2004 metais – prisijungė prie tuo metu šalyje radikaliausios opozicinės organizacijos „Jungtinis piliečių frontas“. Ją įkūrė pasaulio šachmatų čempionas ir aktyvistas Garis Kasparovas.
Greitai I.Tiutrinas tapo regiono padalinio vadovu.
Pašnekovas pirmą kartą su V.Putino režimo represijomis susidūrė 2006 metais. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizito metu suorganizavęs akciją prieš prezidentą, jis buvo dešimčiai dienų suimtas.
Vis dėlto areštinės grotos – ne vienintelė susidorojimo su disidentais priemonė.
I.Tiutrinas: „Jų metodologija – paprasta: jie tave bando arba papirkti, arba įbauginti. Iš pradžių bandė mane papirkti: po pirmojo arešto atvyko FST (Federalinės saugumo tarnybos – red.) pareigūnas, bandė kažką pasiūlyti. Jei pasiūlymo atsisakai, pradeda ieškoti silpnųjų vietų.“
„Jų metodologija – paprasta: jie tave bando arba papirkti, arba įbauginti. Iš pradžių bandė mane papirkti: po pirmojo arešto atvyko FST (Federalinės saugumo tarnybos – red.) pareigūnas, bandė kažką pasiūlyti.
Jei pasiūlymo atsisakai, pradeda ieškoti silpnųjų vietų. Kadangi tuo metu dar neturėjau šeimos, jie tų silpnųjų vietų ieškojo darbuose ir moksluose“, – pasakojo I.Tiutrinas.
Tomsko mokykloje istorijos mokiusiam aktyvistui priklausė keletas restoranų.
„Vieną dieną atvyko priešgaisrinės tarnybos darbuotojai ir pasakė, kad visuose mano restoranuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tą pačią dieną teismas priėmė sprendimą, teko restoranus uždaryti“, – prisimena I.Tiutrinas.
Vėliau pašnekovui siekiant daktaro laipsnio ir dėstant universitete, rektorius jį nušalino nuo paskaitų – pasakė, kad iki savivaldos rinkimų negalės bendrauti su studentais.
2009-aisiais I.Tiutrinui gimė sūnus, tą pačią dieną jis sulaukė žinutės su grasinimais susidoroti fiziškai. „Kai nuolat taip gyveni, šiek tiek pripranti“, – teigė aktyvistas.
„Tai nėra profesijos pasirinkimas. Tiesiog dariau tai, ką maniau esant teisinga, už tai negavau atlyginimo. Kai kada tai ištverti buvo lengviau. Tačiau atsiradus šeimai tenka būti atsargesniam: suvoki, kad iš tikrųjų gali atsidurti už grotų“, – pasakojo I.Tiutrinas.
Anot pašnekovo, režimo priemonės bandant susidoroti su jiems nepalankiais asmenimis beveik nepakito nuo Sovietų Sąjungos laikų, FST naudoja dar KGB sukurtus metodus.
„Jie nuolat ieško silpnų vietų. Ir randa, jeigu žmogus iškart jų nepasiunčia ir pradeda vienokiu ar kitokiu būdu su jais bendradarbiauti, jis patenka į spąstus, iš kurių ištrūkti nebeįmanoma.
Išmokau viena: su jais negali būti jokio bendradarbiavimo: tiesiog juos pasiunti ir daugiau nebešneki. Po kurio laiko jie nustoja bandyti, supranta, kad nenusileisi. Tuo pat metu tai reiškia, kad esi pirmasis sąraše tų, kuriuos reikės sunaikinti“, – teigė I.Tiutrinas.
Kaltinamaisiais virtę liudininkai
Greitai „Jungtinis piliečių frontas“ tapo didžiausia opozicijos organizacija Rusijoje, ji prisijungė prie kitų demokratinių jėgų. Tokiu būdu susiformavo koalicija „Solidarumas“, vadovaujama G.Kasparovo ir 2015 m. nužudyto Boriso Nemcovo.
B.Nemcovas pakvietė I.Tiutriną į Maskvą ir pasiūlė tapti vykdomuoju „Solidarumo“ direktoriumi. 2010 m. jis ėmė vadovauti penkiasdešimties regionų tinklui – koordinavo jų veiklą.
2011 m. Rusijos miestus supurtė prieš vyriausybę nukreipti protestai. Vien į Maskvos Bolotnajos aikštę susirinko ligi tol neregėtas skaičius protestuotojų – apie 50 tūkst. žmonių. Šimtus tūkstančių protestuotojų sutraukiančios demonstracijos tęsėsi ir 2012–2013 m.
2012 m. perrinkus V.Putiną, prasidėjo „Bolotnajos byla“. Opozicionieriams buvo pateikti kaltinimai, esą jie, padedami užsienio jėgų, bandė įvykdyti perversmą.
I.Tiutrinas: „Tyrime turėjau liudininko statusą. Tačiau 90 proc. atvejų tai reiškia, kad tas statusas iš liudininko labai greitai gali pasikeisti į kaltinamojo. Taip nutiko daugybei su Bolotnajos protestais susijusių žmonių – vėliau jie atsidūrė kalėjime.“
„Iš to, kaip buvo vykdomos mūsų aktyvistų apklausos, tapo aišku, kad (Tyrimų komitetas – red.) nori imtis veiksmų prieš demokratinius lyderius, pirmiausia – Nemcovą ir Kasparovą. Kai mums pasakė, kad surinkti tam tikri įrodymai prieš mane, mes „Solidarume“ pasitarėme ir nusprendėme, kad laukia areštas“, – pasakojo I.Tiutrinas.
„1 val. nakties nusprendėme, o 6 val. ryto aš su šeima jau išskridau iš Rusijos“, – teigė jis ir pridūrė, kad evakuacijai buvo pasiruošęs iš anksto.
I.Tiutrinas galvojo išvykęs ne visam – manė, kad palauks, kol pasibaigs „Bolotnajos byla“. Vis dėlto 2013 m. paaiškėjo, kad prieš G.Kasparovą imtasi teisinių veiksmų – jis nebegalėjo grįžti į Rusiją.
„Tyrime turėjau liudininko statusą. Tačiau 90 proc. atvejų tai reiškia, kad tas statusas iš liudininko labai greitai gali pasikeisti į kaltinamojo. Taip nutiko daugybei su Bolotnajos protestais susijusių žmonių – vėliau jie atsidūrė kalėjime“, – pasakojo aktyvistas.
Pašnekovas teigia, kad greitai tapo aišku, jog į Rusiją grįžti jis nebegali. 2014-aisiais padedant organizacijai „Freedom House“ jis su šeima atvyko į Lietuvą.
Iš pradžių I.Tiutrinas turėjo laikiną leidimą gyventi šalyje. Vis dėlto 2016 m. supratus, kad „Bolotnajos byla“ neuždaroma, jis Lietuvoje gavo politinio pabėgėlio statusą.
Veikla Lietuvoje siutina Kremlių
I.Tiutrinas sako nežinąs, kas jo lauktų nusprendus grįžti į Rusiją. Teismų sistema šalyje – uždara, jis nežino, koks jo statusas „Bolotnajos byloje“.
Vis dėlto aktyvistas mano, kad sugrįžęs pakliūtų į teisėsaugos akiratį, kadangi prieš Kremliaus režimą nukreiptą veiklą jis vykdo ir Lietuvoje – organizuoja „Laisvosios Rusijos forumą“.
I.Tiutrinas: „Kremlius šį forumą laiko didele problema. Suprantu, kad esu didelio dėmesio centre.“
„Kremlius šį forumą laiko didele problema. Trys valstybiniai Rusijos kanalai reportažus apie ketvirtąjį forumą transliavo geriausiu metu, jam buvo skirta pusė eterio laiko. Suprantu, kad esu didelio dėmesio centre“, – teigė I.Tiutrinas.
„Negaliu ir negalėsiu sugrįžti į Rusiją tol, kol valdžioje bus Putinas. Situacija šiandien yra tokia, kad per 30 minučių gali atsidurti už grotų be jokios galimybės išsilaisvinti“, – pridūrė jis.
I.Tiutrinas teigia, kad su G.Kasparovu pradėjo organizuoti „Laisvosios Rusijos forumą“ siekdami suteikti platformą opozicionieriams susitikti ir aptarti veiksmus.
Forumas vyksta Vilniuje dar ir todėl, kad daugiau nei pusė į jį atvykstančių dalyvių nebegali sugrįžti į Rusiją – būtų suimti.
„Šiandien Rusijoje tokio renginio negali suorganizuoti dėl keleto priežasčių. Pavyzdžiui, egzistuoja straipsnis, baudžiantis už Krymo aneksijos smerkimą. Vadinasi, apie 70 proc. dalyvių būtų suimti. Todėl šiai platformai reikėjo teritorijos, nekontroliuojamos Kremliaus“, – pasakojo I.Tiutrinas.
Anot pašnekovo, „Laisvosios Rusijos forumas“ sulaukia ne tik į Vakarus pasitraukusių politinių veikėjų, bet ir eilinių žmonių iš tolimiausių Rusijos miestų.
„Jei nelabai turtingas žmogus iš Chabarovsko nusiperką gana brangų bilietą ir iš taip toli atskrenda vien tam, kad dalyvautų, vadinasi, toks forumas yra būtinas.
Žmonės supranta, kad šalies viduje vykstantys politiniai procesai neleidžia jiems veikti. Jie ieško platformos, kurioje gali būti išgirsti ir pasijusti laisvais žmonėmis“, – mano I.Tiutrinas.
Niūrios prognozės Rusijai
I.Tiutrinas teigia, kad nors rusai kartais išeina į gatves, pavyzdžiui, priešindamiesi planams Maskvoje griauti daugiabučius, realūs pokyčiai būtų pasiekti tik tuomet, jei protestų lyderiai turėtų aiškią politinę darbotvarkę.
„Korupcija, prieš kurią kovoja Aleksejus Navalnas, nėra problemos priežastis, o šiandieninės politinės sistemos pasekmė. Tačiau ji veikia. Žmonės supranta, kad norint kovoti su korupcija reikia išeiti į gatves.
Korupcija galima pasinaudoti kaip priemone pritraukti žmones, tačiau po to jiems reikia pasiūlyti politinę darbotvarkę. Jie turi suprasti, kad korupcija egzistuoja todėl, jog neturime rinkimų, teismų, nepriklausomos žiniasklaidos“, – mano aktyvistas.
I.Tiutrinas: „Matau, kaip deformuojasi mentalitetas žmonių, kurie dar visai neseniai buvo advekvatūs. Deja, pagal savo mentalitetą rusai šiandien mažai skiriasi nuo nacistinės Vokietijos gyventojų.“
Vis dėlto I.Tiutrino prognozės Rusijai – itin pesimistiškos. Dėl to aktyvistas kaltina ne tik režimą, bet ir propagandos paveiktą daugumos šalies gyventojų mentalitetą.
„Rusų problema yra ta, kad didžioji jų dalis nėra adekvatūs, gyvena savoje realybėje. Jie serga postimperialistiniu sindromu, nuolat sėdi ant tokio narkotiko kaip Krymo aneksija ar karas Ukrainoje.
Matau, kaip deformuojasi mentalitetas žmonių, kurie dar visai neseniai buvo adekvatūs. Deja, pagal savo mentalitetą rusai šiandien mažai skiriasi nuo nacistinės Vokietijos gyventojų“, – mano I.Tiutrinas.
Anot pašnekovo, kalbėdamas, kad XXI a. negalima turėti aneksuotų teritorijų ar kariauti, jis sulaukia kaltinimų, esą dirba JAV.
„Ir taip kalba devyni iš dešimties žmonių. O pusė tų sveikai mąstančių planuoja išvykti iš šalies“, – sakė I.Tiutrinas.
Aktyvistas teigia, kad būtent postimperialistinis sindromas verčia rusus į Baltijos šalis žvelgti su priešiškumu.
„Kodėl juos taip erzina, kad (Laisvosios Rusijos – red.) forumas vyksta Vilniuje? Juk tokie pat forumai organizuojami Berlyne, Briuselyje ir Londone, tačiau labiausiai juos erzina Vilnius.
Jie mano, kad Baltijos šalys turi priklausyti Rusijai, jie nepripažįsta nei Lietuvos, nei kitų (Baltijos – red.) valstybių suvereniteto“, – sakė pašnekovas.
Opozicija neegzistuoja?
Anot I.Tiutrino, šiandieninėje Rusijoje tikros opozicijos nėra, kadangi neegzistuoja normali politinė erdvė.
„Manau, kad teisingiau tuos žmones vadinti disidentais. Jie paprasčiausiai kovoja prieš sistemą, tačiau ta kova vyksta ne politinio lauko viduje. Todėl su nesisteminiais opozicionieriais susidorojama pirmiausia – kad jie nieko negalėtų padaryti“, – teigė jis.
Anot I.Tiutrino, šiandien Rusijoje disidentų – itin mažai, o į vadinamąją opoziciją infiltruota daugybė Kremliaus statytinių.
I.Tiutrinas: „Akivaizdu, kad Ksenijos Sobčak dalyvavimas rinkimuose suderintas su prezidento administracija. Jos tikslas – gauti balsus tų 10 proc. žmonių, kurie priešinasi Kremliaus režimui, karui Ukrainoje ar Krymo aneksijai.“
„Akivaizdu, kad Ksenijos Sobčak dalyvavimas rinkimuose suderintas su prezidento administracija. Jos tikslas – gauti balsus tų 10 proc. žmonių, kurie priešinasi Kremliaus režimui, karui Ukrainoje ar Krymo aneksijai.
Kita jos užduotis – susilpninti Navalną. Kai 2016-ųjų kovą į gatves išėjo jauni žmonės, Kremlius išsigando – jis negalėjo to tikėtis. Todėl pagalvojo, viską apskaičiavo ir iškėlė Sobčak, kuri šią funkciją puikiai atlieka“, – sakė I.Tiutrinas.
Anot pašnekovo, viena pagrindinių priežasčių, priverčiančių nutraukti opozicinę veiklą – režimo vykdomos represijos.
„Būti disidentu – visiškai nieko romantiško, tai – labai sunku. Esi pjaunamas emociškai, todėl niekas negali ilgai tokia veikla užsiimti. Daugelis tų, kurie rengė protestus 2011–2012 m., kuriems niekas nepavyko, išvyko iš šalies“, – teigė I.Tiutrinas.
„Laisvos Rusijos veidai“ – specialus 15min projektas, pasakojantis apie Rusiją palikti priverstus disidentus. Dalindamiesi savo istorijomis, opozicionieriai padeda geriau suprasti Kremliaus režimą ir Rusijos visuomenę.
