Kinijos planai priimti griežtą nacionalinio saugumo įstatymą pusiau autonominiam Honkongui sukėlė didžiųjų Vakarų šalių susirūpinimą.
Pekinas tvirtina, kad šio įstatymo reikia kovai su „terorizmu“ ir „separatizmu“ po pernai septynis mėnesius šį tarptautinį finansų centrą purčiusių didžiulių, dažnai smurtinių demokratijos šalininkų protestų.
Tuo tarpu oponentai būgštauja, kad šis teisės aktas, kuris bus priimtas apeinant Honkongo parlamentą, bus naudojamas slopinti kitokią nuomonę, kaip tai vyksta autoritarinio režimo valdomoje žemyninėje Kinijoje, ir panaikins plačią miesto autonomiją.
Pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, dėl kurio buvo sutarta, kai Kinija 1997 metais perėmė Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos, Honkongui iki 2047-ųjų turi būti garantuojamos tam tikros laisvės, kurių neturi žemyninės Kinijos gyventojai.
Šis susitarimas leido Honkongui iškilti kaip pasaulinio lygio finansų centrui, o kinų bendrovėms suteikė prieigą kapitalui pritraukti.
Tačiau pastaraisiais metais miestą krečia politiniai neramumai, o Pekino komunistinė valdžia pasiryžusi padaryti tam galą.
JK, JAV, Australija ir Kanada išplatino bendrą pareiškimą, kuriame kritikuojamas Pekino planas, o Londonas paskelbė planuojantis išplėsti su vizomis susijusias teises honkongiečiams, turintiems Britanijos piliečių (užjūrio) pasus.
Tačiau septyni buvę skirtingų politinių partijų užsienio reikalų sekretoriai ragina B. Johnsoną imtis aktyvesnio vaidmens.
„JK turi imtis vadovaujančio vaidmens ir koordinuoti tarptautinį atsaką į šią krizę“, – rašoma pirmadienį paskelbtame bendrame jų laiške.
Laišką pasirašė Malcolmas Rifkindas, Margaret Beckett, Williamas Hague'as, Jeremy Huntas, Davidas Milibandas, Davidas Owenas ir Jackas Straw.
Jie ragina premjerą kreiptis į G-7 sąjungininkes su iniciatyva „konsultuojantis su tarptautiniais partneriais oficialiai įsteigti Tarptautinę kontaktinę grupę stebėti situaciją Honkonge ir koordinuoti bendrus veiksmus“.
Anot jų, ši darbo grupė galėtų būti sukurta panašios institucijos, kurią praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje įsteigė JAV, JK, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rusija reaguoti į Balkanų krizę, pavyzdžiu.
Pekinas piktai reaguoja į bet kokią užsienio kritiką dėl jo politikos Honkonge ir laikosi pozicijos, kad šio miesto ateitis yra tik Kinijos vidaus reikalas.
Tačiau pirmadienį išplatintame bendrame laiške buvę britų užsienio reikalų sekretoriai tvirtina, kad Pekinas „šiurkščiai pažeidžia“ 1984 metų susitarimą, pagal kurį Kinija garantavo, kad Honkongas 50 metų po jo perdavimo išlaikys savo laisves ir autonomiją.
G-7 ateinantį mėnesį ketino susitikti, tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė atidedantis planuotą viršūnių susitikimą.
Tarp G-7 šalių nėra konsensuso, kaip reaguoti į Pekino veiksmus dėl Honkongo.
D. Trumpas pareiškė, kad atims iš Honkongo tam tikras prekybines privilegijas ir uždraus kai kuriems kinams studijuoti JAV universitetuose, reaguodamas į Pekino planus priimti minėtą saugumo įstatymą.
Tuo tarpu Europos Sąjunga laikosi atsargesnės pozicijos ir pasisako už dialogą su Kinija, reikšdama „didžiulį susirūpinimą“ dėl planuojamo priimti įstatymo.