Dienraštyje „The Washington Post“ paskelbtame rašinyje Ashtonas Carteris, Leonas Panetta, Williamas Perry, Dickas Cheney, Williamas Cohenas, Robertas Gatesas, Chuckas Hagelis, Donaldas Rumsfeldas, Jamesas Mattisas ir Markas Esperis paragino Pentagoną įsipareigoti taikiam valdžios perdavimui.
J.Mattisas buvo pirmasis D.Trumpo administracijos gynybos sekretorius; jis atsistatydino 2018 metais ir užleido vietą M.Esperiui, kuris buvo atleistas praėjus vos kelioms dienoms po lapkričio 3-iąją įvykusių prezidento rinkimų.
„Pastangos įtraukti JAV ginkluotąsias pajėgas sprendžiant rinkimų ginčus įstumtų mus į pavojingą, neteisėtą ir antikonstitucinę teritoriją“, – sakė jie ir pridūrė, kad to siekiantiems pareigūnams gali kilti rimtų profesinių ir baudžiamųjų pasekmių.
Kalbėdami apie rinkimų procesą ir taikų valdžios perdavimą kaip apie „mūsų demokratijos skiriamuosius ženklus“, buvę gynybos sekretoriai pažymėjo, kad išskyrus Abraomo Linkolno išrinkimą 1860 metais, paskatinusį vergvaldiškų Pietų atsiskyrimą ir JAV pilietinį karą, šalyje gyvuoja nenutrūkstama taikaus valdžios perdavimo tradicija.
„Šie metai neturėtų būti išimtis“, – parašė buvę Pentagono vadovai.
Jie atkreipė dėmesį, kad visus ieškinius prezidento rinkimų rezultatams užginčyti teismai atmetė, o balsavimo rezultatus patvirtino valstijų vadovai.
Gynybos sekretoriai pabrėžė, kad atėjo metas oficialiai patvirtinti Rinkikų kolegijos balsus.
Jie taip pat paragino laikinąjį gynybos sekretorių Christopherį Millerį ir visus Gynybos departamento pareigūnus „visiškai, bendradarbiaujant ir skaidriai“ palengvinti išrinktojo prezidento Joe Bideno administracijos atėjimą į valdžią.
„Jie taip pat turi susilaikyti nuo bet kokių politinių veiksmų, kurie pakenktų rinkimų rezultatams arba trukdytų naujos komandos sėkmei“, – sakoma rašinyje.
D.Trumpas, kuris atsisako pripažinti pralaimėjęs rinkimus J.Bidenui, dar visai neseniai neleido vyriausybinėms agentūroms bendradarbiauti su išrinktojo prezidento komanda, kaip yra įprasta.
Keli aukšto rango kariuomenės pareigūnai, įskaitant Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką generolą Marką Milley, pastarosiomis savaitėmis viešai pareiškė, kad ginkluotosios pajėgos nevaidina jokio vaidmens nustatant JAV rinkimų nugalėtojus ir kad jos yra ištikimos Konstitucijai, o ne konkrečiam lyderiui ar politinei partijai.
Nepateikdami konkretaus pavyzdžio, buvę gynybos sekretoriai parašė, kad valdžios perdavimo procesas „dažnai vyksta esant tarptautiniam netikrumui dėl JAV nacionalinio saugumo politikos ir pozicijos“.
„Tą akimirką valstybė yra pažeidžiama padėtimi siekiančių pasinaudoti priešininkų veiksmams“, – priduriama straipsnyje.
Vienas tokių momentų yra įtampa Vašingtono ir Teherano santykiuose. Sekmadienį buvo minimos pirmosios įtakingo iraniečių generolo Qassemo Soleimani nužudymo per JAV drono ataką metinės.
Šiitiška respublika pažadėjo atkeršyti už tą ataką, o amerikiečių pareigūnai sako, kad pastarosiomis dienomis nepraranda budrumo dėl potencialios iraniečių atakos prieš JAV pajėgas ar interesus Artimuosiuose Rytuose.
Augant įtampai tarp JAV ir Irano, laikinasis gynybos sekretorius Ch.Milleris vėlai sekmadienį pareiškė persigalvojęs dėl lėktuvnešio „USS Nimitz“ grąžinimo namo iš Artimųjų Rytų – šis karinis laivas liks Persijos įlankos regione. Ankstesniam Ch.Millerio sprendimui, paskelbtam praėjusią savaitę, priešinosi aukšto rango karininkai.
Anot laikinojo Pentagono vadovo, jį persigalvoti paskatino „pastarojo meto iraniečių lyderių grasinimai prezidentui Trumpui ir kitiems JAV vyriausybei pareigūnams“. Ch.Milleris savo pozicijos nedetalizavo, o Gynybos departamentas neatsakė į papildomus klausimus.
Pasak „The Washington Post“, mintis paskelbti straipsnį kilo per D.Cheney ir Erico Edelmano, į pensiją išėjusio ambasadoriaus ir buvusio aukšto rango Pentagono pareigūno, pokalbį apie tai, kaip D.Trumpas galėtų artimiausiomis dienomis siekti pasitelkti kariuomenę.
