„Kiekvienas skambutis iš Maskvos buvo priimamas tarsi skambutis iš pono Dievo kanceliarijos. Gauti įsakymai nebuvo svarstomi, o nedelsiant vykdomi“, – prisimena vienas iš buvusių separatistų Donecke lyderių Aleksejus Aleksandrovas. Dar du separatistai, nesutikę atskleisti tapatybės, šią informaciją patvirtino.
Nei pats V.Surkovas, nei Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neatsakė į klausimą apie V.Surkovo vaidmenį Rytų Ukrainoje. Ukrainos prezidento Petro Porošenko administracija taip pat susilaikė nuo komentarų.
„Reuters“ anksčiau surinko įrodymus, kad 2014-aisiais bandančius nuo Ukrainos atsiskirti separatistus Maskva remia karinėmis pajėgomis ir ginklais.
Buvęs įtakingas Donecko vadas praėjusiais metais pasakojo, kad separatistų kontroliuojamoje teritorijoje Rusija teikia finansinę paramą, padeda resursais, Donbaso gyventojams moka pensijas bei atlyginimus.
Buvęs įtakingas Donecko vadas praėjusiais metais pasakojo, kad separatistų kontroliuojamoje teritorijoje Rusija teikia finansinę paramą, Donbaso gyventojams moka pensijas ir atlyginimus.
Kremlius, bandydamas susilpninti Vakarų sankcijas, skirtas dėl intervencijos Ukrainoje, šiuos kaltinimus neigė.
A.Aleksandrovas ir kiti du buvę separatistų lyderiai sakė, kad Kremlius naudojosi separatistais ir savavališkai paskelbtai respublikai vadovauti paskyrė tuos žmones, kuriems, liudininkų žodžiais, nerūpėjo regiono interesai.
Visi trys liudininkai tikino, kad Maskva, grasindama mirtimi ir laisvės atėmimu, bandė atsikratyti daugumos Donecko ir Luhansko sričių atplėšimo nuo Ukrainos organizatorių.
„Iš pradžių buvome naivoki, manėme, kad dėdės iš Maskvos paprasčiausiai nesupranta, kas čia vyksta, kai mus, vietinius, terorizavo kolegos iš Maskvos. Tačiau praėjo 2–3 metai, ir aš, paskutinį kartą kalbėdamas su V.Surkovu 2016-ųjų lapkritį, supratau, kad jie viską žinojo ir tiesiog norėjo, kad mes užsičiauptume“, – sakė vienas iš trijų buvusių separatistų lyderių.
Paskirtas lyderis
V.Surkovas padėjo V.Putinui sukurti griežtai kontroliuojamą Rusijos politinę sistemą ir sukūrė terminą „suvereni demokratija“, kuria Kremlius apibūdina dabartinę sistemą šalyje.
Vakarai V.Surkovą laiko vienu iš Krymo aneksijos 2014-aisiais kampanijos architektų, todėl tais pačiais metais jis JAV ir Europos Sąjungos šalyse tapo nepageidaujamu asmeniu. Duodamas interviu vienam rusų laikraščiui V.Surkovas sakė, kad būti juodajame sąraše jam „didelė garbė“.
Trys buvę separatistų lyderiai pasakoja, kad V.Surkovas suvaidino esminį vaidmenį Donecko Liaudies Respublikos (DLR) lyderiu skiriant Aleksandrą Zacharčenką. Buvęs elektromechanikas vadovavo vienai iš prorusiškų pareigūnų grupių, kai 2014-aisiais buvo pakviestas į Maskvą.
Separatistų lyderiai A.Zacharčenką ruošė Donecko Liaudies Respublikos gynybos ministro pareigoms. Tačiau iškart po vizito Kremliuje jam buvo pasiūlytos ministro pirmininko pareigos.
Tuo metu Donecko separatistams vadovavo du vyrai, vadinantys save savanoriais iš Rusijos. Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų buvęs žurnalistas Aleksandras Borodajus užėmė DLR ministro pirmininko pareigas. O Igoris Strelkovas, save apibūdinantis kaip buvusį Rusijos saugumo tarnybos darbuotoją, užėmė ginkluotųjų pajėgų vado pareigas.
A.Borodajus „Reuters“ sakė, kad Maskva siekė, jog jį pakeistų vietinis. Taip buvo bandoma pademonstruoti Vakarams, kad tauta palaiko sukilimą. Rusija pasirinko A.Zacharčenką, tikėdamasi, kad jį bus lengva kontroliuoti.
Tuomet A.Borodajus ir I.Strelkovas pasitraukė, o A.Zacharčenka perėmė visus įgaliojimus.
A.Borodajus sakė, kad jis pirmasis pasiūlė ministru pirmininku skirti A.Zacharčenką, tačiau situacijos detaliau nekomentavo. I.Strelkovas nuo komentarų susilaikė, nors anksčiau „Reuters“ teigė, kad iš regiono išvyko pajutęs spaudimą iš nenorimų įvardyti asmenų.
Kai Donecko separatistų lyderiu tapo A.Zacharčenka, čia įvyko rinkimai, įtvirtinantys jo valdžią. A.Aleksandrovas pasakojo, kad padėti A.Zacharčenkai rinkiminės kampanijos klausimais į Donecką atvyko V.Surkovui dirbanti rusų komanda.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės rinkimus paskelbė neteisėtais. Separatistai ignoravo šį protestą.
V.Surkovo komandos nariai Donecke niekam neatskleidė savo tikrųjų vardų, vietoj jų naudojo slapyvardžius.
V.Surkovo komandos nariai Donecke niekam neatskleidė savo tikrųjų vardų, vietoj jų naudojo slapyvardžius.
Paklaustas, iš kur žino, kad jie dirbo V.Surkovui, A.Aleksandrovas atsakė: „Jie šito neslėpė. Tai garsiai paskelbė pasitaikius pirmai progai.“
Penki šaltiniai, tarp kurių – ir artimas Rusijos prezidento administracijai, ir kitas, dirbęs su V.Surkovu Kremliuje, sakė, kad V.Surkovas reguliariai susitinka su separatistų lyderiais ir Maskvoje, ir separatistų kontroliuojamoje teritorijoje.
A.Aleksandrovas teigė, kad su V.Surkovu Maskvoje susitiko 2014-ųjų rugpjūtį. Kitas buvęs separatistų lyderis sakė, kad paskutinį kartą su V.Surkovu Maskvoje kalbėjo praėjusių metų lapkritį.
Dvigubas vaidmuo
Praėjusiais metais V.Surkovas keletą kartu susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos ir Eurazijos klausimais Victoria Nuland. JAV ambasados Maskvoje duomenimis, jie susitiko sausį, gegužę ir birželį.
Tada V.Nuland žurnalistams sakė, kad susitikimai vyko dėl Minsko susitarimo, numatančio paliaubas Rytų Ukrainoje, realizacijos.
JAV ambasada tikina, kad V.Nuland ir V.Surkovo susitikimas birželį buvo „detalus ir konstruktyvus“.
Tačiau „Reuters“ šaltiniai sakė, kad tikrasis V.Surkovo vaidmuo neapsiribojo taikos proceso palaikymu.
Tačiau „Reuters“ šaltiniai sakė, kad tikrasis V.Surkovo vaidmuo neapsiribojo taikos proceso palaikymu.
Šaltinių teigimu, V.Surkovo veikla, prasidėjusi likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki Minsko susitarimo, apėmė vadovavimą Donecko Liaudies Respublikoje vykstantiems rinkimams, vietos administracijos darbo organizavimą ir informacinės strategijos separatistams ruošimą.
