Jis tapo pirmuoju Gvantanamo kaliniu, nuteistu per JAV prezidento Baracko Obamos kadenciją.
Tačiau Ibrahimas al Qosi jau anksčiau susitarė su prokurorais dėl kaltės pripažinimo sąlygų, kurių detalės slepiamos, todėl tikėtina, kad jis atliks trumpesnę laisvės atėmimo bausmę arba bus repatrijuotas į Sudaną.
Dešimties narių karo tribunolas posėdžiavo vos vieną valandą prieš paskelbdamas nuosprendį 51 metų I.al Qosi, kuris liepą pripažino savo kaltę dėl materialinės pagalbos terorizmui.
Teisėjams buvo patarta skirti 12–15 metų laisvės atėmimo bausmę. Jie nurodė, kad bus atsižvelgta, jog I.al Qosi 8,5 metų buvo laikomas Gvantaname, tačiau šis laikas nebus įskaičiuotas skiriant galutinį įkalinimo terminą.
I.al Qosi civilis advokatas trečiadienį paragino skirti kuo švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į sąlygas Gvantanamo sulaikymo centre.
„Neprašome išsiųsti jo namo arba paskelbti nekaltu. Jis pripažino kaltę“, – sakė Paulas Reichleris.
Gvantanamas „nepanašus į kalėjimą Jungtinėse Valstijose. Jis aštuonerius su puse metų buvo laikomas be teismo, negalėdamas pasimatyti su žmona, motina, tėvu“, pridūrė teisininkas.
Tribunolas paskelbė šią nutartį, nors I.al Qosi ir Vyriausybės paskirti teisininkai susitarė dėl kaltės pripažinimo.
Manoma, kad pagal šį susitarimą I.al Qosi gali būtų leista atlikti bausmę Gvantanamo 4-oje stovykloje, kurioje areštantai gyvena kartu, tačiau taisyklės reikalauja, kad nuteisti kaliniai privalo būti atskirti nuo kitų sulaikytųjų.
Advokatai iki šiol nekalbėjo apie galimybę repatrijuoti I.al Qosi, kuris buvo suimtas Pakistane 2001 metų gruodį.
Jis išvyko iš gimtojo Sudano 1996 metais ir prisidėjo prie Afganistane veikusio O.bin Ladeno. Galiausiai I.al Qosi tapo grupuotės „al Qaeda“ lyderio virėju ir padėjėju, taip pat kai kada atlikdavo vairuotojo pareigas.