Kaltinamasis, vadinamas „Kariu F“, buvo tarp 17 veteranų, kuriems grėsė baudžiamasis persekiojimas šioje politiškai opioje byloje.
„Tai nuostabus šeimų ir Kruvinojo sekmadienio aukų pasiekimas“, – sakė kai kurių aukų šeimoms atstovaujantis advokatas Ciaranas Shielsas.
Tačiau jis pridūrė: „Mes nusivylę, kad ne visi atsakingieji bus teisiami.“
Aukų giminaičiai atrodė paniurę, kai ėjo iš spaudos konferencijos, kurioje Šiaurės Airijos prokuratūra paskelbė minimą sprendimą.
„Prieinama pakankamai įrodymų, kad būtų galima teisti vieną buvusį karį – Karį F – už Jameso Wray ir Williamo McKinney nužudymą, ir už bandymus nužudyti Josephą Frielą, Michaelą Quinną, Joe Mahoną ir Patricką O'Donnellą", – sakė prokuratūros direktorius Stephenas Herronas.
„Skolingi kariams“
Britų gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas sakė, kad Gynybos ministerija rems „Karį F“ ir apmokės jo teismo išlaidas.
„Mes skolingi šiems kariams, drąsiai tarnavusiems... dėl taikos Šiaurės Airijoje“, – sakė jis.
„Mūsų buvusių karių gerovė mums yra itin svarbi, tad teiksime visapusišką teisinę ir psichologinę paramą“, – teigė G.Williamsonas.
Jis pridūrė, kad vyriausybė ruošiasi pertvarkyti „senų klausimų sprendimo“ sistemą.
„Mūsų tarnaujantys ir buvę kariai negali gyventi nuolat bijodami baudžiamojo persekiojimo“, – pareiškė sekretorius.
Be 16 kaltinimų nesulaukusių buvusių britų karių prokurorai taip pat atsisakė kelti kaltinimus dviem buvusiems Airių respublikonų armijos (IRA) nariams dėl jų vaidmens tą dieną, kuomet susiklostė lemtingi tris dešimtmečius Šiaurės Airijoje trukusio konflikto, vadinamųjų Neramumų (The Troubles), įvykiai.
„Kalbant apie kitus 18 įtariamųjų, tarp jų – 16 buvusių karių ir du įtariamus „Oficialios“ IRA narius, buvo prieita prie išvados, jog turimų įrodymų nepakanka, kad būtų tinkamas pagrindas nuteisimui“, – nurodė S. Herronas.
1972 metų sausio 30 dieną nuo Britų parašiutininkų pulko ugnies žuvo 13 demonstrantų, dalyvavusių eitynėse už civilines teises Derio Bogsaido rajono dalyje, kur dauguma gyventojų yra katalikai.
14-as aktyvistas vėliau žuvo nuo žaizdų.
2010 metais tuometinis Britanijos premjeras Davidas Cameronas valstybės vardu atsiprašė už žudynes ir pavadino jas „nepagrįstais ir nepateisinamomis“.
Atlikus vieną viešą tyrimą buvo nustatyta, kad britų kariai pirmi ėmėsi šaudyti ir pateikė klaidinančių įvykių versijų.
