Jis atkreipė dėmesį, kad daugelis apie Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį kalba kaip apie azartinį žaidimą, tačiau tai – karinė operacija.
„Jūs lošiate, kai esate Las Vegase, ir nežinote, kokie yra šansai, negalite daryti įtakos rezultatui, tiesiog pralošiate savo pinigus. Tai buvo labai gerai suplanuota karinė operacija, susijusi su didele rizika. Nėra abejonių, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo komanda kelis kartus žaidė šį karinį žaidimą, žiūrėjo, planavo blogiausia, tikėjosi geriausio. Pasirengimas buvo grindžiamas žvalgybos duomenimis.
Beveik neabejotina, kad ne tik Ukrainos žvalgyba, bet galbūt ir kai kurie Ukrainos sąjungininkai padėjo sugalvoti, kaip geriausiai pasiekti savo tikslus.“
S.Bellas, remdamasis savo kaip buvusio karininko patirtimi, pabrėžė, kad tokiose operacijose dalyvaujama tik tada, kai tiksliai žinoma, koks yra tikslas.
„Rusija yra didžiulė, ir nors keli mano draugai ukrainiečiai yra sakę: „Tikimės, kad Maskvoje pamatysime Ukrainos vėliavą“, akivaizdu, kad tai gana fantastiška. Netgi Ukraina yra sakiusi, kad neketina laikyti šios teritorijos. Taigi kol kas tai atrodo bent jau kaip bandymas priversti prezidentą Vladimirą Putiną pasijusti nepatogiai, kad jis atidavė Rusijos žemę, ir taip priversti jį atitraukti dalį karių iš Ukrainos.“
Interviu metu analitikas pabandė įsijausti į V.Putino vaidmenį ir spėjo, kad, ko gero, Rusijos prezidentas įvertino, ar Ukrainos pajėgos Kursko srityje, potencialiai galinčios išsiplėsti iki Belgorodo srities, šiuo metu kelia jam grėsmę, ir priešpastatė tai padėčiai Donbase, kur sutelkti pagrindiniai jo pajėgumai.
„Turėčiau tikriausiai 10-12 savaičių, kol ateis žiema, kad pabandyčiau užimti kuo didesnę Donbaso dalį. O tada eičiau į šiaurę ir susitvarkyčiau su šiuo anklavu vėliau, kai Donbasas neprogresuos ir bus laisvų išteklių“, – dėstė S.Bellas.
Paklaustas, kas iš tikrųjų ką šioje situacijoje pergudravo, buvęs kariškis išreiškė nuomonę, kad kariniu požiūriu Ukrainos pozicija kelia didelį pavojų, nes dalis elitinių, geriausių Kyjivo pajėgų įstrigs Kursko srityje.
Tačiau jis pabrėžė, kad kartais pamirštama atsižvelgti į politinį šio ukrainiečių žingsnio potencialą, nes istorija rodo, kad Rusijos lyderiai savo šalyje gali būti labai greitai nuversti, jei patikima, kad jie persistengia.
„Prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo šią invaziją į Ukrainą tikriausiai tikėdamasis, kad ji baigsis per kelias dienas, gal kelias savaites.
Praėjo dveji su puse metų. Rusijos žmonės maitinami melu, bet po truputį jų sūnų ir tėvų kūnai grįžta namo juoduose maišuose. Pamažu šimtai tūkstančių rusų grįžta namo sunkiai sužeisti, be rankų ir kojų. Labai sunku nuslėpti šią tiesą nuo Rusijos žmonių. Dabar yra apie 120 tūkst., o gal ir daugiau rusų, kurie buvo evakuoti iš fronto linijos. Visi jie kalbės. Jie kalbės apie tai, kaip jiems skauda.“
S.Bellas neabejojo, kad visuomenė padidins spaudimą V.Putinui, ypač šalyje intensyvėjant bepiločių orlaivių atakoms. Jos skirtos tam, kad rusai šalies viduje žinotų, jog vyksta karas. Tik, anot jo, klausimas, ar spaudimas bus toks stiprus, kad priverstų nerimauti V.Putiną, išlieka atviras.
„Ukraina yra pajėgi užimti Krymą“
Eksperto vertinimu, viena iš pagrindinių problemų, su kuria nuolat susiduria Ukraina, yra ta, kad ji gerokai mažesnė už Rusiją ir turi mažiau išteklių – tiek žmogiškųjų, tiek finansinių – karui kariauti.
„Vienas dalykas, kurio Ukraina turi išvengti, yra tai, ką mes vadiname išsekimo karu. Jei grįžtume kelis šimtus metų atgal, mano armija mūšio lauke susitiktų su jūsų armija. Mes išsirikiuotume į eilę, išgertume puodelį arbatos, tada kovotume, ir laimėtų didesnė, stipresnė armija. Jei mūšis vyks tokiu būdu, Ukrainai bus labai sunku laimėti.
Taigi Ukraina turi rasti kitokį kovos būdą.“
Rusijos kiekybiniam pranašumui tiek karinės technikos, tiek gyvosios jėgos srityse Kyjivas priešinasi stengdamasis sukelti Rusijai kuo daugiau skausmo.
„Kitas būdas, kaip jie gali tai padaryti, yra kovoti, kaip mes vadiname, asimetriškai. Krymas yra viena iš tokių priemonių dėl įvairių priežasčių. Sevastopolio uostas, Krymo istorija, Petras I-asis... Manau, kad Ukraina yra pajėgi užimti Krymą, tačiau tai susiję su abejonės pasėjimu Vladimiro Putino galvoje, minties, kad jis gali būti pažeidžiamas“, – svarstė karybos analitikas.
Paklaustas, kaip tai padaryti, jis atkreipė dėmesį, kad, pirma, reikėjo kaip nors atsikratyti Juodosios jūros laivyno ir Ukrainai tai pavyko padaryti gana veiksmingai. Kitas žingsnis – ryšių su Krymu kanalų sunaikinimas, pavyzdžiui, Kerčės tilto. Kyjivas jau pademonstravo galintis tą padaryti. Taip pat reikia sugebėti atakuoti priešlėktuvines raketų sistemas ir radarus Kryme, kurie užtikrina dalį gynybos – Ukraina tai taip pat padarė.
„Taigi, manau, kad yra būdų, kuriais Ukraina gali bandyti asimetriškai didinti spaudimą. Ir, tikiu, kad būtent tai Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando padaryti Kursko srityje: užimti tam tikrą teritoriją, pastatyti Vladimirą Putiną į nepatogią padėtį ir taip priversti jį laikytis šiek tiek kitokio požiūrio.
Rusijos ir Ukrainos siena yra didžiulė. Ir Rusijai bus labai sunku ją tinkamai apsaugoti. Jei kas šešias pėdas (1,8 metro) pastatytumėte po kareivį, o tai nėra itin tankus atstumas, reikėtų daugiau nei 100 tūkst. karių. Ir šis skaičius greitai pasiekia milijoną karių. Taigi, tai neįmanoma. Tai pažeidžiama siena, todėl kovų perkėlimas į Rusiją yra gana protinga taktika“, – sakė generolas.
Kaip bebūtų, S.Bellas atkreipė dėmesį, kad V.Putinas galbūt ir yra pasirengęs konvencinam konfliktui ar išsekimo karui, tačiau kur kas mažiau pasiruošęs naujo tipo karui, kurio griebėsi Ukraina.
Ketina nusileisti
Nors eksperto patarimai didinti spaudimą Rusijos prezidentui skamba optimistiškai, paklaustas, ar, jo nuomone, V.Putinas yra tas žmogus, kuris jam pasiduotų, S.Bellas pažymėjo, kad „jis tikrai yra žmogus, kuris ketina nusileisti, ypač todėl, kad jam jau 70 metų ir jis tikrai nori palikti kažką po savęs“.
„Jis aiškiai pareiškė, kad nori Rusiją vėl padaryti didžią. Jis norėjo sustabdyti NATO plėtrą. Na, o NATO kaip tik išsiplėtė. Rusija nebėra didi, ji yra pasaulio scenos paribys. O pačiam prezidentui Vladimirui Putinui Tarptautinis baudžiamasis teismas pateikė kaltinimus. Taigi, ne viskas jam sekasi“, – kalbėjo oro pajėgų vicemaršalas.
Pasak jo, ne viskas it sviestu patepta ne tik V.Putinui. Su tokiais lyderiais kaip jis kyla pavojus, kad jie tampa labai agresyvūs ir tiesiog užsisklendžia: „Tai, kas vyksta Rusijoje, yra tai, kad tikroji galios bazė Rusijoje yra oligarchų ir šio sluoksnio žmonių rankose. Jie kenčia. Jų turtas mažėja. Jie mato, kad nebegali važiuoti atostogauti į Paryžių. Jie negali leisti savo vaikų į privačias mokyklas Anglijoje. Jie negali atostogauti Amerikoje. O Rusijos ekonominės perspektyvos atrodo vis blogiau ir blogiau. Manau, kad būtent čia kyla didžiausia grėsmė prezidentui V. Putinui“.
Suintensyvėjus diskusijoms apie draudimų atakuoti Rusijos teritoriją vakarietiškais tolimojo nuotolio ginklais, V.Putinas paskelbė, kad tai reikš tik viena – tiesioginį NATO karą su Rusija. Tačiau daugeliui jo brėžiamos „raudonosios linijos“ jau kelia šypsnį. Laisvės radijo žurnalistams kilo klausimas – jei Kurskas nėra „raudona linija“, galbūt tuomet ir Maskva nėra?
„Manau, šis klausimas veda prie daug platesnio klausimo – ne tik apie tai, kiek drąsi gali būti Ukraina, bet ir apie tai, kiek drąsūs gali būti Vakarai, remdami Ukrainą. Ką Vladimiras Putinas darytų, jei iš tikrųjų paleistų branduolinius ginklus, kur juos paleistų? Ar jis paleistų juos savo teritorijoje, kad sunaikintų Ukrainos pajėgas? Jam tai būtų katastrofa, bombarduoti savo teritoriją. Ar jis paleistų branduolinį ginklą į Ukrainą? Likimo ironija neapeitų Vladimiro Putino.
Jis neturi jokio moralinio pagrindo naudoti branduolinius ginklus. Jei jis nori, kad Rusija vėl taptų didi, branduolinio mygtuko paspaudimas nėra tinkamas būdas tai padaryti“, – teigia generolas.
Kaip buvęs Šaltojo karo veteranas S.Bellas pabrėžė, kad tai visada buvo vadinama abipusiai užtikrintu sunaikinimu – MAD (angl. Mutually Assured Destruction), nes pradėjus branduolinį karą niekas negali laimėti ir visi bus sunaikinti: „Taigi Vladimiro Putino palikimas, kuris, manau, jam labai svarbus, yra būti laikomam Rusijos gelbėtoju, buvusios Sovietų Sąjungos gelbėtoju. O tapti atsakingu už jos sunaikinimą tikriausiai nėra ta ateitis, kurią sau jis mato“.
