2014-ųjų pabaigoje iš darbo išėjęs Chrisas Wylie tikina, kad S.Bannonas prisidėjo prie firmos strategijos, skirtos testuoti prieš politinį elitą nukreiptas žinutes. Vėliau tos žinutės tapo pagrindinėmis temomis būsimojo prezidento D.Trumpo kalbose.
Tarp „Cambridge Analytica“ testuotų žinučių skambėjo terminas „drain the swamp“ (liet. „nusausinti pelkę“). Tai – metafora, apibūdinti problemų vyriausybėje atsikratymą.
Įmonė tikslinėse grupėse testavo ir terminą „deep state“ (liet. „gili valstybė“), naudojamą kalbant apie neva įtakingų žmonių grupę, kuri manipuliuoja ar kontroliuoja vyriausybę.
2016-aisiais D.Trumpo kampanijai dirbusi „Cambridge Analytica“ pasaulio dėmesio centre atsidūrė žurnalistams atlikus tyrimą dėl etikai prieštaraujančių praktikų. Kompanija kaltinama nesąžiningai surinkusi dešimčių milijonų „Facebook“ vartotojų duomenis.
Antradienį „Cambridge Analytica“ valdyba pranešė nuo pareigų nušalinanti vykdantįjį direktorių Alexanderį Nixą. Kiek anksčiau britų televizija paviešino slapta nufilmuotus vaizdo įrašus, kuriuose jis kalba apie politinių oponentų įviliojimą į kompromituojančią padėtį.
Strategijos finansavimui – S.Bannono palaiminimas
Likus daugiau nei trejiems metams iki tapimo vyriausiuoju D.Trumpo strategu, S.Bannonas, finansuojamas turtingos Mercerių šeimos, padėjo įkurti „Cambridge Analytica“. Šis žingsnis – kur kas platesnės strategijos suburti rėmėjų bazę dalis.
Kiek anksčiau šiemet S.Bannonui nepagarbiai atsiliepus apie D.Trumpą ir prezidento šeimą, Mercerių šeima su buvusiu vyriausiuoju strategu nutraukė visus ryšius.
Ch.Wylie „The Washington Post“ teigė, kad būdamas vienu iš „Cambridge Analytica“ ir „Breitbart News“ vadovų S.Bannonas prisidėjo prie duomenų rinkimų schemos.
2014 metais S.Bannonas pritarė duomenų rinkimui, įskaitant „Facebook“ profilius, skirti milijoną dolerių (814 tūkst. eurų).
„Tuo metu viskam turėjome gauti Bannono pritarimą. Bannonas buvo Alexanderio Nixo bosas, – teigė Ch.Wylie, „Cambridge Analytica“ ėjęs tyrimų direktoriaus pareigas. – Alexanderis Nixas neturėjo pakankamai galios išleisti tiek daug pinigų be pritarimo.“
Ch.Wylie: „Tuo metu viskam turėjome gauti Bannono pritarimą. Alexanderis Nixas neturėjo pakankamai galios išleisti tiek daug pinigų be pritarimo.“
Kompanijos valdybai priklausęs S.Bannonas neatsakė į prašymus pakomentuoti.
2014 m. birželį – 2016 m. rugpjūtį S.Bannonas ėjo „Cambridge Analytica“ viceprezidento ir sekretoriaus pareigas. 2016 m. rugpjūtį jis tapo D.Trumpo kampanijos vadovu, o 2017 m. prisijungė prie D.Trumpo Baltųjų rūmų kaip vyriausiasis strategas.
Anot S.Bannono pajamų deklaracijos, 2016 m. jis už konsultavimo paslaugas iš „Cambridge Analytica“ gavo daugiau nei 125 tūkst. dolerių (101 tūkst. eurų) ir kompanijoje turėjo 1–5 mln. (814 tūkst. – 4 mln. eurų) vertės akcijų.
„Cambridge Analytica“ atstovai neatsakė į klausimus apie S.Bannono vaidmenį kompanijoje.
D.Trumpo planuose nebuvo?
Vis dėlto lieka neaišku, ar S.Bannonas žinojo, kokiu būdu „Cambridge Analytica“ gauna duomenis. Manoma, kad jie buvo surinkti pasitelkus psichologinį portretą kuriančią programėlę.
„Facebook“ teigimu, informacija apie socialinio tinklo vartotojus buvo surinkta neteisėtai, 2015 m. Marko Zuckerbergo vadovaujama įmonė paprašė ištrinti duomenis.
„Cambridge Analytica“ atstovai teigė taip ir padarę, tačiau „Facebook“ atstovai tikina prieš keletą dienų sužinoję, jog duomenys nebuvo ištrinti.
Anot Ch.Wylie, S.Bannonas ir Rebekah Mercer, kurios tėvas Robertas Merceras finansavo kompaniją, 2014 m. dalyvavo konferenciniuose skambučiuose, kurių metu buvo aptariami planai surinkti duomenis iš „Facebook“.
Vis dėlto Ch.Wylie tikina, kad tuomet duomenų rinkimo detalės nebuvo aiškios.
Buvusio „Cambridge Analytica“ darbuotojo teigimu, S.Bannonas „pritarė mūsų pasiūlytai duomenų rinkimo schemai“.
Merceriai neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Anot Ch.Wylie, galiausiai „Cambridge Analytica“ gaunami duomenys ir atliekamos analizės padėjo suformuoti emocijomis grįstą D.Trumpo prezidentinės kampanijos platformą.
Ch.Wylie: „Tada negalvojome apie Trumpą. Tai įvyko gerokai anksčiau prieš jam tampant svarbiu. Jis nebuvo mūsų klientas.“
„Tada negalvojome apie Trumpą. Tai įvyko gerokai anksčiau prieš jam tampant svarbiu, – sakė Ch.Wylie. – Jis nebuvo mūsų klientas.“
Likus metams iki D.Trumpui paskelbiant apie savo kandidatūrą į prezidento postą, „Cambridge Analytica“ tiksline grupe jau buvo tapę konservatyvių pažiūrų jauni baltieji amerikiečiai.
Anot Ch.Wylie, kai prieš 2014-ųjų rinkimus į Kongresą tikslinėse grupėse buvo testuojamos žinutės, šie rinkėjai pritarė raginimams statyti sieną, užkirsiančią kelią nelegalių migrantų patekimui į JAV, reformas, neva skirtas „nusausinti pelkę“ Vašingtono politinėje bendruomenėje ir prieš afroamerikiečius nukreiptą užslėptą rasizmą, pavadintą „rasės realizmu“.
„Cambridge Analytica“ taip pat tyrė amerikiečių požiūrį į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Iš užsieniečių (politikų – red.) testavome tik Putiną, – sakė Ch.Whylie. – Pasirodo, kad daugybei amerikiečių patinka labai stipraus lyderio idėja, o tikslinėse grupėse žmonės gynė Putino invaziją Kryme.“
Skandalo centre – Kembridžo psichologas
Skandalas dėl „Cambridge Analytica“ duomenų rinkimo kilo žiniasklaidai išsiaiškinus, kad Kembridžo universiteto psichologo Aleksandro Kogano sukurta programėlė suteikė prieigą prie 50 mln. „Facebook“ vartotojų duomenų.
„Thisisyourdigitallife“ pavadintą programėlę parsisiuntė 270 tūkst. vartotojų.
Dabar jau pasikeitusi „Facebook“ politika leido A.Koganui rinkti visų programėlę parsisiuntusių vartotojų „draugų“ duomenis: vardus, gimtuosius miestus, religines pažiūras ir tai, ką jie yra pamėgę šiame socialiniame tinkle.
A.Koganas šiuos duomenis perdavė amerikiečių rinkėjų duomenų bazę auginančiai įmonei „Cambridge Analytica“.
Tiesa, programėlės autorius tikina, kad bendrovės atstovai jį buvo patikinę, jog vartotojų informacijos perdavimas yra visiškai legalus ir esą šiam nebuvo kilę jokių abejonių, kad teikdamas duomenis jis galbūt pažeidžia kokias nors taisykles.
Federalinė prekybos tarnyba pradėjo tyrimą, ar „Facebook“, leisdama rinkti duomenis, pažeidė 2011-ųjų susitarimą dėl privatumo politikos.
Ch.Wylie taip pat planuoja liudyti prieš Atstovų rūmų Žvalgybos komitetą tyrime dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016-ųjų prezidento rinkimus, įskaitant galimus Maskvos ryšius su D.Trumpo kampanija.
Antradienį britų kanalo „Channel 4“ žinios paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas A.Nixas giriasi dirbąs D.Trumpui. Jis pabrėžė savo įmonės slaptumą sakydamas, kad reikia sukurti specialią elektroninio pašto paskyrą, kurioje žinutės ištrinamos savaime, „kad nebūtų įrodymų, jokių popierių pėdsakų, nieko“.
„Cambridge Analytica“ pareiškė, kad A.Nixo komentarai „neatspindi įmonės vertybių ar operacijų, o jo nušalinimas atspindi, kaip rimtai žiūrima į šį pažeidimą“.