Dar prieš plataus masto invazijos pradžią į gynybos ministro postą atsisėdęs O.Reznikovas pažymėjo, kad kaip ministras visuomet galvojo ne tik apie Ukrainos šiandieną, bet ir apie rytojų.
„Kiek trunka 671 diena? Šiuolaikinės istorijos kontekste tai galbūt prilygsta kelioms sekundėms. Tačiau man tai yra laikotarpis, per kurį Ukrainoje įvyko daugiau nei daugelyje šalių per šimtmetį. Tiek dienų aš dirbau savo šalies gynybos ministru“, – savo apžvalgą „The Guardian“ pradėjo buvęs ministras.
Gynybos ministru jis tapo 2021 m. lapkričio 4 d., kai Ukraina jau aštuonerius metus negalėjo išsivaduoti iš hibridinio karo su Rusija.
Jam esant poste, po 112 dienų Kremlius pradėjo plataus masto karą – „Europai nežinomą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
„Ukraina tapo pirmąja valstybe pasaulyje, priversta kariauti su agresoriumi iš karto penkiose srityse: sausumoje, ore, vandenyje, informacinėje ir kibernetinėje aplinkoje.“
Tai, kaip civilizuotas pasaulis sugebės išvengti Trečiojo pasaulinio karo, priklausys nuo to, kaip jis reaguos į Rusijos veiksmus ir kaip baigsis karas Ukrainoje.
O.Reznikovas pažymėjo, kad jo atkaklumas ir nuolatinis galvojimas apie papildomus pajėgumus taip pat prisidėjo prie tarptautinės karinės ir piniginės paramos perdavimo Ukrainai spartos.
„Būdamas gynybos ministru, visada galvojau apie tai, ko Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikės ne šiandien, o rytoj. Tai lėmė gyvybiškai svarbius „Javelins“, „NLAW“ ir „Stinger“ įsigijimus; vėliau įsigijome „M777“ haubicas, raketų sistemas „Patriot“, o dabar ruošiamės dislokuoti naikintuvus F-16“, – rašė jis.
Padėkojęs savo kolegoms už iniciatyvą Ramšteino kontaktinėje grupėje, O.Reznikovas pasidalijo savo įžvalgomis apie karą Ukrainoje.
Tikslas – sustabdyti Rusiją
Buvęs gynybos ministras dėstė, kad Rusijos nebaudžiamumas už įsiveržimą į Sakartvelą 2008 m. lėmė Krymo okupaciją 2014 m. Supratusi, kad ir už tai nesulauks bausmės, Rusija išdrįso okupuoti Donbasą, vėliau įsikišo į Siriją.
„Dėmesio nekreipimas į įvykius Kryme ir Donbase lėmė plataus masto karą Ukrainoje – su šimtais tūkstančių žuvusiųjų, milijonais pabėgėlių ir humanitarinėmis bei ekologinėmis katastrofomis. Ar norime, kad šis kančių sąrašas būtų pratęstas?“, – retoriškai klausė O.Reznikovas.
Jo teigimu, svarbu veikti ryžtingai, nes Rusija metė iššūkį „ne tik vienos Europos šalies nepriklausomybei ir suverenitetui, bet ir visai pasaulio tvarkai“.
„Tai, kaip civilizuotas pasaulis sugebės išvengti Trečiojo pasaulinio karo, priklausys nuo to, kaip jis reaguos į Rusijos veiksmus ir kaip baigsis karas Ukrainoje.“
Buvęs ministras yra užtikrintas, kad konflikto „įšaldymas“, paliaubos ar nuolaidos nesustabdys Rusijos ir priminė 1938 m. Miunchene pasirašytą susitarimą, kuriuo siekta užkirsti kelią Antrajam pasauliniam karui – juo Sudetų kraštas iš Čekoslovakijos buvo perduotas Trečiajam reichui.
„Iš istorijos žinome, kad tai Hitlerio nesustabdė. Netrukus Trečiasis reichas visiškai kontroliavo tai, kas liko iš Čekoslovakijos, įskaitant jos didelį karinį arsenalą, kuris vėliau suvaidino svarbų vaidmenį įsiveržiant į Lenkiją ir Prancūziją. Vladimiro Putino veiksmai yra panašūs.“
Rusijos reikalavimas pripažinti jos okupuotas teritorijas mainais į karo pabaigą, pasak O.Reznikovo, tėra siekimas laimėti šiek tiek laiko, kad pavyktų persigrupuoti ir „galutinai išspręsti Ukrainos klausimą“.
„Rusija nepripažįsta Ukrainos ir ukrainiečių tautos egzistavimo. Jos tikslas – sunaikinti Ukrainos valstybingumą ir asimiliuoti ukrainiečius“, – pridūrė jis.
O.Reznikovas pažymėjo, jog netiki, kad Rusija sustotų ties Ukraina. Esą leidus jai gauti tai, ko ji nori, ir perimti Ukrainos išteklius, tik išaugtų Kremliaus ambicijos, kurios neabejotinai sąlygotų naujo didelio karo Rytų Europoje pradžią, „į kurį neišvengiamai įsitrauks ir NATO“.
Rusija nuosekliai pasitraukė iš daugumos svarbiausių tarptautinių susitarimų dėl branduolinių ginklų, tokių kaip „START 2“ (iš sutarties pasitraukė 2002 m. birželio 14 d.), „New START“ (Rusija sustabdė dalyvavimą 2023 m. vasario 21 d.) ir Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties (pasitraukė 2019 m. liepos 3 d.), autoriniame straipsnyje leidinyje „The Guardian“ dėstė buvęs ministras ir atkreipė dėmesį, jog gegužės 25 d. Rusija ir Baltarusija pasirašė dokumentą dėl branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje.
„Kol karas tęsiasi, turėtų būti kuo greičiau parengta ir patvirtinta tarptautinė strategija, kaip sumažinti Rusijos branduolinių ginklų panaudojimo ir Rusijos branduolinių ginklų technologijų plitimo į kitas šalis riziką. Ją turėtų sudaryti karinės strategijos ir sankcijų, kaip spaudimo mechanizmų, komponentai, taip pat būsima tarptautinių sutarčių dėl Rusijos branduolinių ginklų struktūra“, – įžvalgomis dalijosi O.Reznikovas.
Jo nuomone, tikrosios pergalės receptas yra aiškus: atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą, išvesti Rusijos kariuomenės likučius, nubausti karo nusikaltėlius, atlyginti nuostolius, priimti tarptautinės teisės pataisas, kurios užkirstų kelią panašioms agresijoms ateityje, ir įtraukti Ukrainą į tarptautinio saugumo struktūrą.